Kompiuterio darbalaukis vieniems – šventa vieta, kur laikomos tik pačios svarbiausios nuorodos ir dokumentai, o pas kitus ir velnias koją nusilaužtų. Technologijų ekspertai pastebi, kad tvarka kompiuterio darbalaukyje gali sutaupyti daug laiko ir nervų, tačiau vien ištrinti ar perkelti nereikalingus failus neužtenka.
Jei jūsų kompiuterio darbalaukyje yra daugiau nei 15 programų nuorodų, failų ar katalogų, jį jau galima vadinti užgrūstu. O jei įvairiausių ikonėlių skaičius viršija 30, nevyniosime žodžių į vatą, jis – apšnerkštas.
Galbūt jums atrodo, kad taip dirbti patogu, puikiai žinote, kas ir kur yra, todėl viską lengvai randate. Bet pagalvokite: jei drabužius į spintą mestumėte kaip papuola, anksčiau ar vėliau taip pat rastumėte ieškomą daiktą, tačiau kur kas paprasčiau ir patogiau, kai viskas sulankstyta ir tvarkingai sudėta. Be to, spinta, kaip ir kompiuteriu, daugeliui tenka dalintis su antrąja puse ar kitais šeimos nariais – kaip manote, ar jiems taip pat patogu?
„Palaikyti tvarką drabužių spintoje, kambaryje, sandėlyje ar garaže mums atrodo savaime suprantama, tačiau retai susimąstome, kaip naudinga turėti tvarkingą virtualų darbalaukį. Tai ne tik leidžia greičiau rasti reikiamus dokumentus, neleidžia pasimesti naujiems dokumentams, bet ir padeda planuoti laiką, sekti atliktus ir laukiančius darbus – taigi galime dirbti efektyviau ir produktyviau, – sako „Telia Global Services Lithuania“ kompiuterizuotų darbo įrankių skyriaus vadovas Edgaras Deduchovas. – Naujus metus mėgstame pradėti išūkiu, todėl darbalaukio tvarka ir jos palaikymas efektyviam darbui tam puikiai tiks.“
Pats darbalaukis dažnu atveju atspindi kiekvieno mūsų individualumą, tad jo išdėstymas ir tvarka taip pat skiriasi – kaip ir aplankų bei failų saugojimo tvarka, išdėstymas bei kiekis pačiame kompiuteryje. Tačiau yra keli universalūs principai ir veiksmai, kurie padės padidinti darbo našumą.
1. Susikurkite aplankų tvarką ir struktūrą.
Šio veiksmo tikslas yra padėti rasti reikalingus dokumentus kuo greičiau ir nepamesti svarbios informacijos. Todėl svarbu susidėlioti aplankus pagal tam tikrą tvarką. Ji gali būti įvairi: dokumentus galima rūšiuoti pagal projektų pavadinimus, klientus, kiti dokumentus mėgsta saugoti mėnesiais ar dienomis pažymėtuose aplankuose. Kaip ir drabužius spintoje – vieni juos grupuoja pagal pobūdį, kiti – pagal spalvas ar sezoniškumą. Svarbiausia, kad suprastumėte struktūrą ir galėtumėte greitai susiorientuoti.
2. Venkite numatytųjų aplankų.
Atsisiuntus failą ar sukūrus naują dokumentą operacinė sistema dažniausiai pagal nutylėjimą siūlo jį išsaugoti konkrečiame aplanke ar net tiesiai darbalaukyje. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šie aplankai tampa dokumentų sąvartynais – skubėdami išsaugome vieną dokumentą, tada antrą, trečią, kol susikaupia visa krūva ir nieko negalime rasti. Todėl pravartu susikurti savo aplankus ir failus saugoti juose. Tokiu atveju visuomet žinosite, kur yra svarbūs darbo dokumentai, o kur – juokingi paveikslėliai, šeimos nuotraukos, vaizdo ar muzikos įrašai.
3. Pavadinimų ir kopijų galia.
Redaguojant įvairius dokumentus dažnam pasitaiko, kad prireikia sakinio, skaidrės, skaičiaus, komentaro ar kito dalyko, kuris naujausioje versijoje jau ištrintas ar pakeistas. Kad niekas nepasimestų, dirbant su dokumentais, kurie keisis ir bus naujinami daug kartų, verta kurti atskiras jų kopijas. „Kaip ir su aplankų struktūra, taip ir su dokumentų pavadinimais, svarbiausia susikurti aiškias taisykles. Mes kolegoms patariame dokumentų pavadinimuose prirašyti „_versija1“ ar „_v1“ ir, kaskart dokumentą redaguojant, sukurti jo kopiją ir šį skaičių padidinti. Kai kurie yra gyręsi, kad turėjo dokumentų su prierašu „_versija32“. Svarbiausia, kad tai leidžia nepamesti dokumentų ir neprarasti vieni kitų įdirbio“, – sako E. Deduchovas.
Jis taip pat primena saugoti svarbių dokumentų kopijas ne tik kompiuteryje, bet ir debesijoje ar bent papildomoje laikmenoje. Tokiu būdu net netekus kompiuterio ar jam sugedus galėsite greitai tęsti darbą.
4. Naudokite pagalbininkus.
Sukurti ir palaikyti tvarką kompiuteryje ar telefone gali padėti ir virtualūs „tvarkdariai“. Pavyzdžiui, „Mac“ kompiuteris pats pasiūlo suorganizuoti darbalaukį pagal dokumentų tipą, o „Google“ dirbtinis intelektas atpažįsta identiškas kopijas ir pasiūlo jas ištrinti, kad atlaisvintumėte vietos. Taip pat galite išbandyti tokias programas, kaip „Fences“ ar „Hazel“, kurios padės suarchyvuoti ir sustruktūruoti darbalaukį pagal minėtus principus.
5. Iškelkite programų nuorodas.
Žmonės, kuriems tenka dirbti su daug skirtingų programų, mėgsta jų nuorodas laikyti darbalaukyje, tačiau E. Deduchovas pataria patogesnį būdą. Jei naudojatės „Windows“ operacine sistema, dažniausiai naudojamų programų nuorodas perkelkite į užduočių juostą – įjungtos jos bet kuriuo atveju ten būna. Tuo tarpu visas kitas programas galite iškelti į „Start“ meniu: čia jas galite grupuoti, valdyti ikonų dydį ir vietą taip, kaip jums patogu.
6. Svarbiausia tęstinumas.
Kaip drabužių spinta, kambarys ar garažas, taip ir kompiuteris nebus tvarkingas amžinai, jei patys nepalaikysite jame tvarkos. Todėl visa tai turi tapti įpročiu – ilgainiui laikytis išvardintų principų nereikalaus papildomų pastangų. Dėl visa ko, vertėtų bent kartą per mėnesį skirti keliolika minučių pravalyti darbalaukį ir peržiūrėti aplankus, ar juose tikrai viskas taip, kaip ir turėtų būti.
Pranešimą paskelbė: Rusnė Tamošaitytė, UAB „Fabula ir partneriai“
