Verslas

Ekspertai atsakė, ar vėjo jėgainės gali „užpūsti“ dideles elektros kainas

Stebint elektros energijos kainų kadrilį „Nord Pool“ biržoje, daug vilčių dedama į atsinaujinančią energetiką: įsismarkavus vėjams Skandinavijos šalyse, iškart pastebimas teigiamas efektas elektros kainai biržoje – kuo daugiau pagaminama energijos iš atsinaujinančių šaltinių, tuo labiau krenta elektros kaina. Kad Lietuva pati apsirūpintų pigesne elektros energija, reikia ne tik daugiau ir galingesnių vėjo elektrinių parkų, bet ir jiems tinkamų sąlygų.

Pasak nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos, didindami Lietuvos vėjo energetikos apimtis, formuotume palankesnę elektros energijos kainą.

„Šiuo metu iškastiniu kuru, tokiu kaip dujomis, anglimi ar dujų skalūnais, varomų elektrinių gaminamos elektros energijos kaina siekia beveik 200 eurų už megavatvalandę (MWh), tuo tarpu vėjo jėgainių generuojama elektra yra keletą kartų pigesnė. Turint itin didelę vėjo energijos generaciją, elektros kaina gali siekti apie 50 eurų už MWh, o nakties metu, kai yra minimalus elektros vartojimas, netgi priartėti prie 0. Kuo daugiau turime vėjo energijos, tuo stipriau mažėja elektros kaina“, – komentuoja V. Koryzna.

Vis dėlto nuo vėjo energetikos pajėgumų priklausanti elektros kaina biržoje tampa jautri ir pačiam vėjui – vėjo jėgainėms pagaminant mažiau elektros dėl vėjo stokos, iškart grįžtama prie tradicinių iškastinio kuro jėgainių, todėl elektros kaina vėl pradeda kilti.

„Susidaro paradoksali situacija – kuo daugiau turime vėjo energetikos, tuo labiau didėja žirklės tarp maksimalios ir minimalios elektros kainų. Dėl šios priežasties vėjo energetika negali būti vieninteliu elektros kainos mažinimo garantu“, – sako V. Koryzna.

Būtina energijos perteklių akumuliuoti

Stabilesnę elektros kainą biržoje užtikrinti galėtų balansavimo ir akumuliavimo pajėgumai, kuriuos būtina vystyti lygiagrečiai su bendra vėjo energetikos plėtra šalyje, įsitikinę atsinaujinančios energetikos ekspertai.

„Turėdami tinkamus balansavimo ir akumuliavimo mechanizmus, galėtume 100 proc. apsirūpinti vien tik atsinaujinančia energetika – šių sprendimų pagalba pasigamintą elektros perteklių galėtume naudoti tuo metu, kai atsinaujinančios energetikos pajėgumai yra per maži patenkinti šalies poreikį. Tokiu būdu elektros biržoje turėtume kur kas stabilesnę elektros kainą“, – tvirtina atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ Lietuvoje konsultanto pareigas šiuo metu einantis Linas Sabaliauskas.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ testuoja ir diegia pirmuosius elektros energijos kaupiklius. Tikimasi, kad vėliau prie akumuliavimo pajėgumų galės prisidėti ir komerciniai subjektai – privataus kapitalo lėšomis būtų galima užtikrinti spartesnes investicijas į kaupiklių plėtrą šalyje.

„Verslas yra pasiruošęs investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą. Jei skaičiuotume, kiek šiuo metu „Litgrid“ turi prašymų plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus, jų vertė siektų 4 mlrd. eurų, o jau leidimus gavusių projektų – 1,5 mlrd. eurų. Vystytojai labiausiai laukia žadamų palengvinimų ir procesų pagreitinimo, nes šiuo metu vien projektinė vėjo elektrinių parko vystymo stadija užtrunka 2-3 metus“, – sako V. Koryzna.

Lietuva gali pralenkti ES vidurkį

Šiuo metu Lietuvoje veikiančių vėjo elektrinių parkų instaliuota galia siekia apie 790 megavatų (MW). Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bendra visų šalyje vystomų vėjo elektrinių parkų bendroji galia sudaro daugiau nei 2,7 gigavato (GW) – tikimasi, kad bent trečdalis jų iki 2024-ųjų pradės gaminti elektrą.

„Jei vėjo elektrinių parkų vystytojams pavyks realizuoti visus savo planus, šie pajėgumai galėtų Lietuvai generuoti apie 9 teravatvalandes (TWh) elektros energijos per metus – tai leistų patenkinti apie 60 proc. šalyje suvartojamos elektros kiekio. Be to, turėtume geresnę elektros kainą. Pavyzdžiui, spalį fiksuotas ženklus elektros kainos mažėjimas ir viena to priežasčių – didesnė elektros iš vėjo generacija“, – teigia LVEA laikinasis direktorius Edgaras Maladauskas.

Pasak jo, itin reikšmingo proveržio vėjo energetikoje tikimasi iš šiuo metu dar tik vystomų vėjo elektrinių parkų: 500 MW galios „European Energy“ parkų Rokiškio, Anykščių ir Raseinių r., 400 MW galios parko „Windfarm Akmenė One“ Akmenės r., 300 MW galios „LT energija“ parko Pagėgių r. ir 300 MW galios parko „E wind“ Kelmės r.

„Lietuvai reikia bent 50 parkų, kurių bendra galia siektų 3450 MW, kad padengtų šalies elektros poreikį mažai vėjuotą dieną. Turėdami didesnius vėjo energetikos pajėgumus, galėtume tenkinti ne tik vidinius poreikius, bet ir prisidėti prie elektros kainos mažinimo tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Kaip šiuo metu Lietuva perka iš Latvijos hidroelektrinių pagaminamą energiją, taip ir mes galėtume siūlyti vėjo elektros energiją Latvijai“, – sako E. Maladauskas.

Praėjusiais metais šalyje vėjo energetika generavo tik 10 proc. šalies elektros poreikio ir nedaug atsiliko nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, kuris sudarė 14 proc.

„Labai tikėtina, kad 2023 m. gerokai pralenksime ES vidurkį, nes šiuo metu vien „Enefit Green“ statomų vėjo elektrinių parkų galingumas jau viršija šalyje veikiančių parkų galią – kitų metų pabaigoje, vėliausiai 2024 m. pradžioje, šalyje pradės veikti dar 600 MW galios parkų. Judant tokiu tempu jau kitais metais vėjo energetika gali generuoti 20 proc. šalies poreikio“, – teigia L. Sabaliauskas.

Pašnekovai sutaria, kad plėtojant vėjo energetiką Lietuvoje būtinas ir visų suinteresuotų šalių noras siekti bendro strateginio tikslo – šalies energetinės nepriklausomybės.

„Kad stiprintume atsinaujinančios energetikos padėtį šalyje, reikia ne tik galingų vėjo elektrinių parkų bei privačių investicijų – būtinas ir valstybinių institucijų bei „Litgrid“ indėlis, didinant tinklo pralaidumą ir lengvinant leidimų išdavimą naujiems vėjo parkams. Kitu atveju, turėsime dideles vystytojų ambicijas ir visiškai joms neproporcingas galimybes“, – sako E. Maladauskas.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą