Nors 2020 metais Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje, šie metai gali sukelti daugiau iššūkių nei prognozuota anksčiau. Tebesitęsiantys karantino ribojimai tolina ekonominio atsigavimo perspektyvas bei didina neigiamų šalutinių karantino poveikių rizikas, iš kurių didžiausios yra šešėlinės ekonomikos augimas, galima emigracijos banga bei sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis biudžeto deficitas. Visgi, jei karantino ribojimai bus atšaukti kovo mėnesį, BVP augimas 2021 metais turėtų būti teigiamas, tačiau karantino ribojimams užsitęsus, neatmestina ir recesijos tikimybė.
Puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą 2020 metais lėmė tiek po pavasarinio karantino sparčiai atsigavęs vidaus vartojimas („V“ raidės formos atsigavimas), tiek darni eksporto plėtra. Be to, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka, priešingai nei buvo baimintasi, išvengė nuosmukio. Lietuva šios krizės metu taip pat išvengė emigracijos bangos, o dėl išaugusios imigracijos bendras Lietuvos gyventojų skaičius, pirmą kartą nuo 1990 metų, išaugo. Teigiami pokyčiai stebėti ir darbo rinkoje: darbo užmokesčio augimas nelėtino apsukų ir siekė dviženklius skaičius, o užimtųjų skaičius sumažėjo tik nežymiai.
„Praeitų metų pavasarį Europos Komisija prognozavo, kad Lietuvos ekonomikos nuosmukis 2020 metais sieks 7,9 proc. ir bus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau pesimistinės prognozės nepasitvirtino – Europos Sąjungos ekonomika smuko 6,4 proc., o Lietuvos – vos 1,3 proc. Puikų Lietuvos ekonomikos pasirodymą lėmė geri pramonės, žemės ūkio, krovininio kelių transporto ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių rezultatai. Lietuva 2020 metais tapo informacinių technologijų ir finansinių paslaugų eksporto lydere Baltijos šalyse, o prie sėkmės prisidėjo ne tik šiame sektoriuje dominuojantis Vilnius, bet ir sparčiai augantis Kaunas“ – sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.
Tačiau „Luminor“ ekonomistas perspėja, kad praeitų metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Kokias BVP kritimo žemumas pasieksime ir kokią atsigavimo trajektoriją turėsime, visų pirma priklausys nuo to, kada bus atlaisvinti karantino suvaržymai. Prognozuojama, kad karantiną atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc. Tuo tarpu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį. Pesimistiškiausio (britiškojo blaškymosi) scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai, ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc.
„Šiuo metu Lietuva taiko griežčiausias karantino priemones Baltijos šalyse. Kuo ilgiau jos truks ir kuo griežtesnės jos bus, lyginant su kitomis regiono šalimis, tuo daugiau ir didesnių neigiamų šalutinių karantino poveikių turėsime. Karantino poveikį ekonomikai galima palyginti su sniego gniūžtės efektu – jei karantino trukmė yra trumpa, atlaisvinus suvaržymus ekonomika greitai grįžta į savo vėžes, nes susikaupusių problemų kamuolys yra mažas, tačiau kuo ilgiau tęsiasi karantino suvaržymai – tuo didesnis tampa susikaupusių problemų kamuolys, tad pasibaigus karantinui ekonomikai nėra lengva sugrįžti į savo vėžes“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje. Ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją, o taikomi judėjimo ribojimai gali paskatinti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis keltis į kitas šalis, kuriose tokie ribojimai nėra taikomi. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius.
Tad vietoje 2020 metų rudenį prognozuoto „V“ raidės formos atsigavimo, šiais metais, tikėtina, turėsime „W“ raidės formos atsigavimą. Šių ir praeitų metų atsigavimai bus panašūs tuo, kad jį nevienodai jaus skirtingi ekonominiai sektoriai. Kitaip tariant, bus ir toliau stebimas „K“ raidės formos atsigavimas, nes vyraujantis neapibrėžtumas ir karantino ribojimai turės didesnį neigiamą poveikį turizmo, laisvalaikio paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriams. Be to, vos per vienerius metus įvykę reikšmingi ekonominės struktūros pokyčiai taps dideliu iššūkiu darbo rinkai, nes didins struktūrinio nedarbo augimo riziką. Visgi, antrąjį 2021 metų pusmetį ekonomikos augimas turėtų paspartėti dėl karantino priemonių panaikinimo bei beprecedenčių ekonomikos skatinimo priemonių.
Apie „Luminor“:
„Luminor“ yra trečias pagal dydį finansinių paslaugų teikėjas Baltijos šalių bankininkystės rinkoje, 2020 m. rugsėjo 30 dieną turėjęs 16,33 proc. indėlių ir 17,4 proc. paskolų rinkos dalis. 2355 „Luminor“ darbuotojai aptarnauja 900 000 klientų. 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas yra 22 proc., o akcinis kapitalas sudaro 1,6 mlrd. eurų.
Daugiau informacijos:
Indrė Baltrušaitienė
„Luminor“ komunikacijos vadovė
Tel.: +370 676 45334
El. p.: indre.baltrusaitiene@luminorgroup.com
Pranešimą paskelbė: Aistė Veberaitė, UAB „Publicum“
