Dažniau pasižvalgykime į veidrodį. Tuomet faktai, kad Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo paraiškų visoje ES, o mokesčių reforma esą dar labiau pablogins situaciją, kaip mat nebus tokie skaudūs. Ką turiu omenyje? Šiais, neramiais laikais būtina kuo daugiau šalies SVV skatinti suprasti, kad investuotojams ir finansuotojams ne ką mažiau nei kredito istorija ar užstato turėjimas, yra svarbu ir tokie dalykai kaip verslo bei jo vadovų reputacija.
Verslo reputacija gali susidėti iš daugybės detalių – santykių su klientais, darbo kultūros, ryšių su tiekėjais ir panašiai.
Na, o bene svarbiausias reputacijos elementas, kurį visada siekia įvertinti potencialūs investuotojai ar finansų įstaigos – įmonių vadovų elgesys ir įvaizdis. Mat vadovai yra tarsi įmonės vizitinė kortelė: atspindi įmonės vertybes, strategiją ir kultūrą, priima svarbiausius sprendimus.
Ne veltui ir Pasaulio Bankas bei kitos svarbios organizacijos savo tyrimuose dažnai įvardija, kad daugiau nei 50 proc. investuotojų bei finansuotojų sprendimus nulemia tai, kokią verslas turi reputaciją.
Reputaciją įvertinti – nelengva
Ar finansuotojui, kuris skolina pinigus be investuotojui, kurisinvestuoja lengva įvertinti įmonės ir jos vadovų reputaciją? Kadangi pats ilgą laiką dirbu finansų sektoriuje bei kasdien bendrauju su verslais, galiu iš patirties pasakyti, jog ne visada.
Vien todėl, jog informacijos apie kai kurias įmones ir jų vadovų patirtį, kvalifikaciją, tiek remiantis viešaisiais registrais, tiek socialiniais tinklais, tiek įmonių interneto svetainėmis, surasti būna sudėtinga. Ypač, jei tai yra smulkesnės įmonės.
Įdomu tai, kad iki galo įvertinti įmonės ir jos vadovų reputaciją net ne visada padeda ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, juridiniai asmenys turintys kokią nors juridinę formą, privalo teikti duomenis apie naudos gavėjus į specialų posistemį, kurį administruoja Registrų centras.
Posistemyje pateikiami faktiniai duomenys apie akcininkus ar kontroliuojančius asmenis, tačiau tie duomenys neatskleidžia verslo skaidrumo, etiškumo ar vadovų elgesio rinkoje.
Nebus informacijos – nebus ir reputacijos
Kodėl įmonės vadovų „slapstymasis“ nuo viešosios erdvės, kai apie juos nėra informacijos, yra vienas pagrindinių barjerų įmonei kurti gerą reputaciją ir pritraukti finansus plėtrai?
Visų pirma, investuotojai, klientai ir partneriai nori žinoti, kas priima esminius sprendimus įmonėje. Jei šios informacijos nėra, automatiškai gali kilti prielaida, kad įmonė ką nors slepia.
Antra, investuotojai ir finansuotojai beveik visada nuodugniai analizuoja ne tik įmonės finansinius rodiklius, bet ir vadovų patirtį bei kompetencijas. Tad tuo atveju, jei vadovai nėra matomi viešai, investuotojai negali įvertinti jų gebėjimų valdyti verslą. Tai, automatiškai, būtų siejama su per didele rizika.
Trečia, tiek klientams, tiek ir verslo partneriams, jei viešos informacijos apie vadovus nėra, gali kilti neaiškumų dėl bendros įmonės kompetencijos, stabilumo ir ilgalaikių tikslų.
Kaip elgtis, kad informacijos, kuri naudinga reputacijai netrūktų?
Kiekvienam finansuotojui bei investuotojui teigiamus sprendimus dėl partnerystės su tam tikra įmone priimti būtų lengviau, visų pirma, matant aiškią informaciją įmonės interneto svetainėje. Apie įmonės ir jos vadovų patirtį, paslaugas bei jų naudą, strategines vizijas.
Štai, pavyzdžiui, prieš kelis metus „Adobe“ atliktas tyrimas parodė, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, o ypač interneto svetainėje pateikiama bei lengvai prieinama informacija, net 72 proc. daliai suinteresuotųjų padidina pasitikėjimą įmone.
Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti ir socialiniais tinklais. Mat potencialus investuotojas ar finansuotojas informacijos apie įmonę ir jos vadovus niekada nevengia paieškoti tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „Linkedin“. Anketa tokiame soc. tinkle gali būti tarsi vadovo CV, kadangi ten galima viešai matyti vadovo patirtį, jei tokia nurodyta, arba jo reiškiamas mintis, jei tokiomis dalijamasi.
Potencialūs partneriai visada kreipia dėmesį ir į aktyvų įmonės bei jos vadovų dalyvavimą viešuose renginiuose, verslo forumuose, konferencijose. Arba aktyvius pasisakymus žiniasklaidoje. Tai irgi yra svarbu, nes kaip jau minėjau anksčiau, leidžia daryti prielaidą apie įmonės ir jos vadovų atvirumą, kompetencijas, aiškiai keliamus tikslus, turimą strategiją.
Trumpai ir aiškiai – šiais laikais dėmesys reputacijai yra tarsi geras vitaminas. Nors tai ir nėra stebuklinga burtų lazdelė, kuria mostelėjus situacija pasikeistų iš esmės, gera reputacija gali ženkliai sustiprinti įmonės patikimumą finansuotojų, investuotojų ir verslo partnerių akyse. Na, o kuo daugiau patikimų įmonių – tuo stipresnė ir mūsų šalies ekonomika.
