Kuo aukštesnis įmonės vadovo finansinis raštingumas – tuo didesnė tikimybė, jog ši pradės eksportuoti, plės veiklą tarptautiniu mastu, stiprins valstybę, kurioje veikia. Tokios išvados pateiktos 2025 m. viduryje paviešintame Malagos universiteto mokslininkų tyrime, o šis faktas – ypač aktualus Lietuvai. Nors pastarojo meto tendencijos rodo, kad visų lietuvių finansinis raštingumas tobulėja, šalies smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) vadovams dar tikrai yra kur pasitempti.
Gerėjantį finansinį raštingumą šių metų pavasarį patvirtino Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas: 2025 m. finansinio raštingumo indeksas pasiekė 46 balus iš 100 galimų – tai aukščiausias rezultatas nuo indekso sudarymo pradžios 2019 m.
Neabejotina, kad gyventojų švietimas finansinio raštingumo klausimais buvo ir išliks svarbus. Tačiau šiandien, kaip niekada anksčiau, itin svarbu kalbėti ne tik apie visuomenę apskritai, bet ir apie smulkiojo bei vidutinio verslo vadovų finansines kompetencijas. Kodėl? Todėl, kad Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, veikia nuolatinių ekonominių ir geopolitinių iššūkių sąlygomis: brangsta žaliavos, auga muitai, o kaimynystėje netrūksta nestabilių rinkų.
Logika paprasta: SVV Lietuvoje sudaro daugiau nei 99 proc. viso šalies verslo, kuris sukuria daugiau nei 70 proc. darbo vietų ir traukia visą ekonomiką į priekį. Jeigu SVV klesti – auga ir visa šalies ekonomika. Na, o verslo klestėjimas neatsiejamas nuo gebėjimo valdyti pinigų srautus, žinoti, kur ir kada investuoti, bei tinkamai pasirinkti finansavimo šaltinius.
Kur SVV vadovams Lietuvoje dar galima tobulinti finansinį raštingumą?
1. Įmonės finansų planavimas ir analizė
Šių metų pavasarį pristatytas Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimas parodė, kad SVV pelningumas šiek tiek suprastėjo – 2025 m. pirmąjį ketvirtį 18 proc. SVV Europoje patyrė nuostolių, palyginti su 11 proc. stambiųjų įmonių. Optimistiškai į pardavimus ateityje žiūrėjo tik 24 proc. smulkiojo verslo, kai tarp stambiųjų – 41 proc. Pastebėta, kad SVV, įskaitant ir Lietuvos įmones, reaguoja į ekonominius pokyčius su žymiai mažesniu pasirengimu bei galimybėmis nei didieji verslai. Tad išvada paprasta – norint sėkmingai augti, Lietuvos SVV vadovams būtina stiprinti gebėjimus prognozuoti, planuoti scenarijus ir operatyviai reaguoti į ekonomines bei finansines grėsmes.
2. Finansavimo šaltinių pažinimas ir panaudojimas
Šių metų pradžioje Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje atmetama daugiausia finansavimo paraiškų iš visų ES šalių – net 36 proc. SVV prašymų. Na, o bendraudamas su mūsų šalies SVV galiu pastebėti, kad gauti finansavimą smulkiam verslui yra sudėtinga ne tik dėl jautrumo ekonomikos ciklams, bet ir dėl to, kad SVV vadovai dažnai nepadaro pakankamų „namų darbų“ arba pernelyg greitai pasiduoda.
Augant verslui ir išryškėjus papildomų investicijų ar apyvartinio kapitalo poreikiui, SVV vadovai neretai pamiršta, kad be tradicinių bankų egzistuoja ir kiti alternatyvūs finansavimo šaltiniai, kur galima rasti reikiamus sprendimus. Todėl finansavimo galimybių pažinimas ir jų panaudojimas yra viena svarbiausių sričių, kur reikėtų tobulinti Lietuvos SVV vadovų finansinį raštingumą.
3. Rizikų valdymas ir diversifikacija
Geopolitinių iššūkių kupinoje aplinkoje būtina mokėti įvertinti tiekimo grandinių, klientų požiūrio, besikeičiančių palūkanų normų ir kitų rizikų poveikį. Deja, ECB ir Europos investicijų fondo tyrimai rodo, kad smulkios įmonės ES mastu dažniausiai patiria didesnį veiklos nuosmukį krizių metu, nes jų diversifikacija yra žymiai labiau ribota nei pas didelius verslus.
Ne išimtis ir Lietuva. Pavyzdžiui, pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai privertė daugelį mūsų šalies įmonių skubiai ieškoti alternatyvų – transporto ir logistikos bendrovės, orientuotos į rytų kryptį, prarado didžiąją dalį užsakymų, panašiai nutiko baldų, tekstilės ir chemijos produktų gamintojams. Naujas rinkas greitai rasti galėjo tik tos įmonės, kurios turėjo pakankamų finansinių ir vadybinių resursų.
Tad akivaizdu: įmonės, kurios geba valdyti rizikas ir skiria dėmesio diversifikacijai, krizes perneša gerokai lengviau. Lietuvos SVV vadovai turėtų šias praktikas laikyti savo verslo prioritetu.
4. Investavimo sprendimai
Lietuvos SVV darosi vis brandesnis – stebint pastarojo meto mūsų šalies SVV elgseną matosi, kad įmonės aktyviau nei anksčiau investuoja į modernizavimą, inovacijas, technologijas. Vis dėlto Europos investicijų fondo 2024 m. ataskaita „European Small Business Finance Outlook“ atkreipia dėmesį, kad daugelyje ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje, investicijos vis dar dažniau daromos pagal „čia ir dabar“ logiką – siekiant padengti einamąsias išlaidas ar užtikrinti trumpalaikį stabilumą, bet ne plėtoti naujas rinkas ar ilgalaikius projektus.
Tai reiškia, kad nors netrūksta sėkmingų pavyzdžių – investicijų į žaliąją energetiką ar procesų skaitmeninimą – nemaža dalis SVV vadovų vis dar vengia rizikingesnių, ilgiau atsiperkančių projektų. Kita vertus, tobulinant finansinį raštingumą, kiekvienas mūsų šalies SVV vadovas turėtų atmintinai žinoti, kad toks atsargus požiūris riboja spartesnį įmonės augimą. SVV vadovams, tobulinant finansinį raštingumą reikėtų žymiai daugiau akcentuotis į tai, kad ilgalaikės strategijos – į eksporto kanalus, procesų skaitmeninimą, tvarius sprendimus ir pan. – daro verslą žymiai atsparesniu bet kokiems ekonominiams svyravimams.
