Laisvalaikis

Edmundas Jakilaitis: diskusija kartais tampa kaip kelionė be aiškaus plano

Nuo literatūros cenzūros ar dvigubos pilietybės klausimų iki novelės ateities ir svarstymo, ką, iš tiesų, gali knygos, – tokia plati šiemet vasario 21–24 d. vykstančios Vilniaus knygų mugės Diskusijų klubo temų paletė. Mugės lankytojai bus kviečiami net į 8 diskusijas aktualiausiomis politikos, visuomenės, kultūros ar geopolitikos temomis.

Vieną iš šių metų Diskusijų klubo renginių moderuosiantis žurnalistas, laidų vedėjas bei prodiuseris Edmundas Jakilaitis sako tikrai ne visada žinantis, kuo konkreti diskusija baigsis, kur ji nuves.

„Gera diskusija ar smagus pokalbis kartais yra tarsi kelionė, kuriai ruošiesi, bet tikrai ne visada gali pasakyti, kur ji baigsis“, sako E. Jakilaitis.

Diskusijų kultūra keitėsi

Ilgametę pokalbių laidų vedimo bei diskusijų moderavimo patirtį turintis E. Jakilaitis sako, kad diskusijų kultūra Lietuvoje išgyveno ir pakilimų, ir nuosmukių.

„Politinių diskusijų kultūra Lietuvoje labiausiai pasikeitė po to, kai prezidentu tapo Valdas Adamkus. Jo siekis susikalbėti, noras išgirsti pašnekovą, o ne tik išdėstyti savo tiesą, buvo pastebėtas ir įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Prezidento gebėjimai kalbėti, girdėti ir klausytis – tikrai neeiliniai, sakyčiau, pavyzdiniai. Paskui, deja, kalbant apie politines diskusijas, turėjome tam tikrą nuosmukį, kai įsivyravo teisuoliškumas, žmonių skirstymas į pritariančiuosius ir priešus. Tikrai įdomu, kokias tendencijas matysime šiais metais, kurie, akivaizdu, bus labai intensyvūs, pilni viešų diskusijų ir debatų“, – sako E. Jakilaitis.

Pasak jo, viena iš didžiausių diskusijos dalyvių klaidų, manyti, kad diskusija skirta kitų dalyvių ar publikos nuomonei pakeisti, įtikinti juos savo tiesa.

„Diskusija, kaip aš ją suprantu, niekada nėra skirta įtikinti kitaip manančius, pakeisti jų nuomonę, palenkti į savo pusę. Diskusijos esmė yra suprasti vienas kito argumentus, juos išgirsti, suvokti, kodėl vieni žmonės galvoja vienaip, o kiti – kitaip. Juk tik taip gali giliau suprasti, kaip formavosi toji nuomonė bei pozicija ir ją vertinti bei gerbti“, – įsitikinęs laidų vedėjas.

Tikimasi ne minkštumo, o nuoširdumo

Paklaustas, ar noras išgirsti ir susikalbėti, reiškia, kad pašnekovų „susikirtimai“ tiesioginiame eteryje ar viešoje diskusijoje yra nepageidautini, E. Jakilaitis sako, kad tikrai ne.

„Tikrai nesakau, kad visi turi tapti pliušiniais meškučiais ir būti minkšti bei atlaidūs girdėdami tai, kas iš esmės prieštarauja diskusijos dalyvio vertybėms ar įsitikinimams. Nesiūlau ir nuolat pritarti vienas kitam, juk galima drąsiai, aštriai ir kaip tik nori ginčytis, bet lieka pagrindinis dalykas – išgirsti ir suprasti kito argumentus. Žinoma, jei jie yra nuoširdūs. Neslėpsiu, būna ir taip, kad diskusijose žmonės dėl asmeninių ar politinių išskaičiavimų tiesiog užima tam tikras populistines pozicijas ir jų aklai laikosi, nors tame nėra nė krislo nuoširdumo, tik pataikavimas auditorijai“, – įsitikinęs E. Jakilaitis.

Būtent auditorijos įsitraukimas, aktyvus klausymasis ir noras išgirsti, anot jo, ypač juntamas Vilniaus knygų mugės renginiuose.

„Vilniaus knygų mugė yra unikalus forumas, tam tikras fenomenas, kur diskutuojama ne vien apie literatūrą, bet ir apie visuomenės, politikos, kultūros aktualijas. Jau daugelį metų dalyvauju diskusijose, knygų pristatymuose ir man labai patinka stebėti auditoriją. Čia susirenka kritiškai aplinką vertinantys žmonės, šviesioji Lietuvos pusė, kuri noriai įsitraukia, klausosi susidomėjusi“, – įspūdžiais dalinasi E. Jakilaitis.

Pokalbiai apie literatūrą ir ne tik

Keturias dienas truksiančioje jubiliejinėje mugėje lankytojai bus kviečiami kelti klausimus ir diskutuoti svarbiausiomis bei aktualiausiomis visuomeninio, literatūrinio, geopolitinio gyvenimo temomis. Bus paliestos ir karčiausios literatūros cenzūros, autoriaus atsakomybės ir kūrybos ribų temos.

Pirmąją mugės dieną, ketvirtadienį, Diskusijų klube dominuos pokalbiai apie literatūrą. Danutė Kalinauskaitė kartu su Daina Opolskaite, Renata Šerelyte bei Audinga Pelurityte klaus, kas užkeikė novelę, kodėl šio žanro kūrinių sukuriame nedaug ir ką galime padaryti, kad situacija keistųsi. Dar viena diskusija kvies prisiminti poetą žemininką Alfonsą Nyką-Niliūną ir visą dvidešimtųjų metų kartą – jos kūrybą, likimą ir palikimą.

Penktadienį leidėjai, literatūrologai, apžvalgininkai bandys išsiaiškinti, kodėl Lietuvos skaitytojai taip pamėgo negrožinę literatūrą, ko joje ieškome, ką atrandame bei kodėl iki šiol neturime lietuviškojo Y. N. Harario ir ar mums jo išties stinga, kalbėsis Gediminas Baranauskas, Maryja Šupa, Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė. Dar viena, Ryčio Zemkausko moderuojama diskusija kvies atsigręžti į Kauną ir pasikalbėti apie jo ateitį ir laikinumą.

Šeštadienis Diskusijų klube bus skirtas žvilgsniui į save ir į Europą. Trijų Baltijos šalių autoriai – Nora Ikstena, Reinas Raudas ir Kristina Sabaliauskaitė bandys išsiaiškinti, kodėl mums taip patinka skaityti apie save, o nacionalinių autorių knygos populiarumu jau nei kiek nebenusileidžia verstiniams bestseleriams. O E. Jakilaičio moderuojamame pokalbyje „2019-ieji: dramatiška Europos dėlionė“ Linas Kojala, Aurelijus Katkevičius ir Arnoldas Pranckevičius mėgins išsiaiškinti, kokie iššūkiai laukia Europos, kodėl kyla ir kaip galėtų plėtotis aktualiausios šiandienos dilemos.

Sekmadienį apie knygos gydomąjį poveikį, jos galią „Snapchato“, „Instagramo“ ir „Emoji“ epochoje kalbėsis Jūratė Sučylaitė, Kęstas Kirtiklis ir Kristupas Sabolius.

Visi Diskusijų klubo renginiai, kaip įprasta, vyks 3 parodų ir kongresų centro „Litexpo“ salėje įsikūrusiame Forume.

Vasario 21–24 d. Vilniaus knygų mugėje lankytojų lauks per 500 renginių, knygų pristatymų, susitikimų. Visi bus laukiami ir Bibliotekų erdvėje, Muzikos salėje, Knygos kino salėje ar kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą“.

Pranešimą paskelbė: Lina Valantiejūtė, UAB „Idea Prima”

Parašykite komentarą