Gruzijoje įprasta statyti šventyklas ant kalnų viršūnių: žmogus turi padėti pastangų eidamas link Dievo, o taip pat ir eidamas į Dievo namus. Todėl į šventyklas kalnų viršūnėse tradiciškai kopiama pėsčiomis. Šventykla, vadinama Džvari, yra ant Armazio kalno viršūnės, netoli nuo senosios Gruzijos sostinės Mcchetos. Kalno papėdėje susiliedamos triukšmingai čiurlena Aragvos ir Kuros upės. Vienos vandenys drumsti, kitos – dangiškai žydri.
Džvari šventykla ir vienuolynas turi ypatingą istoriją. Pasak padavimų, šventoji Nina, skleisdama tikėjimą kelionės po Gruziją metu, čia pastatė kryžių iš kedro, išaugusio Jeruzalėje. Tikima, kad tame kryžiuje buvo inkrustuotas Golgotos kryžiaus gabalėlis. Šventykla buvo pastatyta aplink kryžių, kuris liko jos centre. Iki šių dienų išliko postamentas, ant kurio tas kryžius stovėjo. Žodis „džvari” gruzinų kalba reiškia kryžių. Šią vietą lankė ir tebelanko piligrimai iš viso Kaukazo. Kažkada šalia šventyklos stovėjo didelis vienuolynas, tačiau dabar jo nebėra. Čia gyvena tik keli vienuoliai.
Dar 545 metais šioje vietoje buvo pastatyta nedidelė šventykla, tačiau iš jos likę tik griuvėsiai. Iki mūsų dienų išlikusi didesnė šventykla pastatyta greta mažosios puse šimtmečio vėliau – apie 590—604 metus. Senovės architektai puikiai pasistengė idealiai įkomponuodami ją į peizažą. Šventyklos ir uolos dydžių santykis lygiai 1:7. Jos forma – kryžius, įkomponuotas į kvadratą. Vidinė šventyklos erdvė proporcinga, aiški ir kupina harmonijos. Kupolas iškeltas ant šešių briaunų bokšto. Ši šventykla tapo pavyzdžiu vėliau gruzinų šventyklas stačiusiems architektams.
Džvari šventyklą puošia paprastos ir ekspresyvios skulptūros. Kai kuriuose bareljefuose istorikai atpažįsta tuometinius Gruzijos valdovus, kurių įsakymu buvo pastatyta šventykla. Freskų nėra – Gruzijoje jos pradėtos naudoti šventyklų dekoravimui tik XI amžiuje, o šio vienuolyno pavidalas nesikeitė nuo VI amžiaus. Siena prie altoriaus papuošta nedidele mozaika. Architekto vardas tiksliai nėra žinomas – viduramžiais meistrai nesiekė žemiškos garbės ir darbavosi Aukščiausiojo šlovei. Spėjama, kad tai Mikelas Tchelis. Tuo laikotarpiu pastatai statyti taip, kad atlaikė ne tik šimtmečių, bet ir tūkstantmečių naštą. Sienos sumūrytos ypatingu būdu: kiekvienas į sieną įmūrytas tašytas akmuo „įsodinamas” į kitą. Kuo ilgiau statinys stovi, tuo tvirtesnė darosi konstrukcija.
Sovietmečiu Džvari šventyklos pastatas buvo paskelbtas architektūros paminklu, tačiau jį pasiekti nebuvo lengva ne tik dėl varginančio kopimo į kalną. Keliautojams patekti į šventyklą buvo neleidžiama dėl netoliese esančios slaptos karinės bazės. Ant istorinio pastato sienų iki šių dienų liko barbariški įrašai apie čia apsilankiusius jefreitorius, seržantus ir eilinius.
Nuo 1994 metų Džvari įrašytas į JUNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Tai pirmasis Gruzijos objektas šiame sąraše. 2004-aisiais pastatas pateko į kitą sąrašą – tarp pasaulinio paveldo paminklų, kuriems gresia išnykimas, tačiau 2007 metais prasidėjo šventyklos restauravimo darbai, stabdantys pragaištingą laiko poveikį.
Naktį apšviečiama prožektorių šventykla matoma iš Mccheti miesto lyg plevenanti ore. Ne veltui Mccheti vadinamas „antrąja Jeruzale”. Uola, ant kurios stovi šventykla, primena sionus – sargybos bokštelius, saugančius Jeruzalę nuo netikėtos priešų kariuomenės užpuolimų.
Džvari šventykla, beveik pusantrą tūkstantmetį stovinti ant kalno – tikėjimo ir Gruzijos stiprybės simbolis. Nuo kalno atsiveria stulbinamo grožio vaizdai tiek į Mccheti, tiek į slėnį, kuriame susilieja Aragvos ir Kuros upės, tiek į įspūdingus kalnų kontūrus. Mccheti miestas, netoliese esanti Svetitskhoveli šventykla ir Džari vienuolynas – labiausiai lankytinos vietos Gruzijoje. Juokaujama, kad nuo šio kalno apžvalgos aikštelės atsiveriantis peizažas užfiksuotas kiekvieno Gruzijoje apsilankiusio turisto fotoaparate.
