SEB bankas toliau plečia visą parą veikiančių klientų savitarnos zonų, kuriose įrengti grynuosius pinigus išmokantys ir priimantys bankomatai, tinklą visoje Lietuvoje. Be penkiolikos jau veikusių savitarnos zonų, įrengtos dar keturios savitarnos zonos SEB banko skyriuose Rokiškyje, Šilutėje, Kauno Šilainių ir Vilniaus Naugarduko skyriuose. „Pastebime, kad vis daugiau mūsų klientų savarankiškai naudojasi banko paslaugomis – internetu ir bankomatais – jiems patogiu laiku. Todėl didiname savitarnos zonų, kuriose banko paslaugomis galima patogiai naudotis bet kuriuo paros metu, tinklą“, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. Šiuo metu SEB banko savitarnos zonose atliekama 55 kartus daugiau grynųjų pinigų operacijų negu banko padaliniuose. Palyginti su 2013 metų pirmu ketvirčiu,…
Ar verta naudotis bankų saugyklomis?
Jeigu namuose laikote daug vertingų dokumentų, juvelyrinių dirbinių, retų kolekcijų ar grynų pinigų ir nežinote, kur saugiai šiuos daiktus padėti, patikėkite juos bankuose esančioms saugykloms. Individualus seifas gali būti išnuomotas bene visuose Lietuvos bankuose, visuose miestuose ir miesteliuose. Jums tereikia atvykti ir užsisakyti šią paslaugą. Banke jums tereikės pateikti savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą (pasą, kortelę, vairuotojo pažymėjimą), pasirašyti saugyklos nuomos sutartį ir, be abejo, sumokėti nustatytą sumą pinigų. Kiekvieną kartą, kai norėsite pasinaudoti savo išsinuomotu seifu, jūs banko darbuotojui turėsite pateikti asmens tapatybės dokumentą. Turėti tokį seifą yra labai saugu, kadangi jį gali atidaryti tik saugyklos nuomininkas arba jo įgaliotas asmuo (turintis notaro patvirtinimą ar nurodytas saugyklos nuomos sutartyje).…
Skolintis būstui galėsime ne tik Lietuvoje
Įsivaizduokite, kad būsto paskolos pasiūlymą jūs galite gauti ne tik iš Lietuvos komercinių bankų, bet ir iš Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos banko. Dar daugiau – pasiūlymai bus pateikiami standartine forma, kad galėtumėte aiškiai matyti skirtumus ir lengvai išsirinkti geriausią. Sunku patikėti? Netrukus tokią galimybę turėsime ir Lietuvoje. Pernai gruodį Europos Parlamentas priėmė Būsto paskolų direktyvą, kuri galutinai patvirtinta šių metų vasarį. Ji yra svarbus žingsnis link bendros būsto paskolų rinkos visoje Europos Sąjungoje (ES). Naujosios taisyklės bus taikomos paskoloms, susijusioms su gyvenamosios paskirties turtu ir žeme, kurioje šis turtas įsikūręs ar tik planuojamas statyti. Visi paskolas teikiantys bankai ar kitos finansinės institucijos privalės laikytis atsakingos skolinimo praktikos, išsamiai informuoti klientus…
„International Personal Finance“ paskelbė I ketv. rezultatus
Jungtinės Karalystės įmonių grupė „International Personal Finance“ (IPF), kuriai priklauso Lietuvoje veikianti bendrovė „Provident Finansai“, pirmąjį šių metų ketvirtį baigė augimu. Grupės pelnas prieš mokesčius augo 40 proc. ir sudarė 12,7 mln. svarų sterlingų. Pajamos išaugo 17 proc., o asmeninių vartojimo paskolų skirta 18 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Įmonių grupės klientų skaičius išaugo 7 proc. – iki 2,57 mln. „Sėkmingus pirmojo ketvirčio rezultatus lėmė ženklus išduotų kreditų sumos augimas. Be abejonės, tai tiesiogiai susiję su klientų skaičiaus augimu“, – kalbėjo IPF generalinis direktorius Gerard Ryan. Teigiami finansiniai rodikliai fiksuoti visose rinkose, kuriose IPF veiklą vykdo „Provident“ vardu. Atmetus 2,3 mln. svarų sterlingų investicijas į naujas rinkas…
Bankai nebebus gelbėjami mokesčių mokėtojų pinigais
Antradienį Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios užtikrins, kad bankų problemos būtų sprendžiamos pačių bankų lėšomis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais. Naujosios bankų pertvarkos ir indėlių iki 100 tūkst. eurų garantijų taisyklės stiprina ES bankų priežiūros sistemą ir bankų sąjungą. Ekonominės krizės metu didelė dalis bankų patirtų nuostolių buvo perkelta ant mokesčių mokėtojų pečių. Todėl naujosios bankų pertvarkos taisyklės numato, kad už bankų patirtus nuostolius visų pirma turės atsakyti jų akcininkai ir obligacijų savininkai. Kartu bankų sąjungos šalys (euro zonos narės ir jai nepriklausančios ES šalys, norinčios dalyvauti bankų sąjungoje) įpareigotos per 8 metus sukurti 55 mlrd. eurų dydžio pertvarkos fondą, kurį finansuos bankai. Iš jo bus apmokami bankų patirti…
Lietuviai iš draugų dažniau skolinasi pinigus negu daiktus
Visuomenės apklausos duomenimis, tautiečiai iš draugų labiau linkę skolintis pinigus negu daiktus. Tiesa, vis tik 16 proc. teigia, jog iš draugų jie nieko nesiskolina. Šiuos rezultatus atskleidė „Provident Finansai“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų nurodė, kad iš draugų skolinasi pinigus (45 proc.), antroje vietoje knygos (30 proc.), trečioje – turistavimo įranga (22 proc.). Pinigus skolinantys dažniau įvardino vyrai, jauniausi tyrimo dalyviai. Nieko nesiskolinančios dažniau teigė moterys bei vyriausio amžiaus respondentai. „Rečiausiai lietuviai linkę skolintis brangesnius daiktus, tokius kaip automobilis, vaizdo bei garso įranga. Galima daryti prielaidą, kad tokiai elgsenai įtakos turi baimė pasiskolintą daiktą sugadinti. Beje, pasiskolinus knygą ir jos ilgai negrąžinant kitą kartą draugas gali…
Vos pusė Lietuvos įmonių draudžia savo nekilnojamąjį turtą
„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta Lietuvos verslo įmonių apklausa parodė, kad vos pusė šalies verslininkų pasirūpino savo įmonės nekilnojamojo turto draudimo apsauga. Nekilnojamojo turto draudimas verslininkų laikomas tik trečia pagal svarbą draudimo rūšimi. Labiausiai verslininkai saugo savo automobilius – renkasi kasko draudimą (64 proc. įmonių draudžia automobilius), antras pagal populiarumą yra bendrosios civilinės atsakomybės draudimas – jį renkasi 58 proc. verslo įmonių. Įmonių turto draudimas yra trečioje vietoje pagal verslininkų pasirinkimą – turtą draudžia apie 50 proc. mūsų šalies verslo įmonių. „Matome, kad dažniau savo nekilnojamąjį turtą draudžia stambus verslas, o vidutinės ir smulkios įmonės kol kas turto draudimui pakankamo dėmesio neskiria. Dažnai tokiems verslams didesni nuostoliai, kaip gaisras ar gamtos…
BTA bendrosios civilinės atsakomybės bei verslo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo pardavimai
Lietuvos banko 2013 m. dvylikos mėnesių duomenimis, ne gyvybės draudimo bendrovė BTA užimdama 14,2 proc., Lietuvos draudimo rinkos išlieka antrojoje pozicijoje šalyje. Per 2013 m. draudimo bendrovė sulaukė beveik 187 milijonus litų įmokų, tai yra 17 proc. daugiau nei 2012–aisiais. Remiantis 2013 m. Lietuvos banko duomenimis, bendrovė pernai daugiausiai šalyje pardavė bendrosios civilinės atsakomybės ir komercinio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polisų ir atitinkamai užėmė 22 proc. bei 31,4 proc. rinkos. 2013-aisiais draudimo bendrovė sugeneravo daugiau kaip 17 milijonų bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įmokų, o tai yra 1,7 milijono daugiau nei 2012–aisiais. Tuo tarpu komercinio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) BTA pernai sugeneravo 57 milijonus litų įmokų,…
T. Podvorski: Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje įmokų šiemet daugės iki 10 proc.
Ne gyvybės draudimo bendrovė BTA praėjusius metus užbaigė antros vietos pozicijoje Lietuvos rinkoje. Pernai bendrovė pasirašė beveik 187 milijonus litų įmokų, o tai yra 17 proc. daugiau nei 2012 m. BTA draudimo portfelyje daugiausiai augo kasko draudimo rūšis (56 proc.), antroje vietoje – bendrosios civilinės atsakomybės draudimas (45,5 proc.), trečioje – nelaimingų atsitikimų draudimas (37,6 proc.). Augo ir turto draudimas bei TPVCAD. Analizuodamas 2013 metų draudimo rinką, ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SA filialo Lietuvoje direktorius Tadeuš Podvorski išskiria penkias esmines tendencijas bei pateikia prognozes 2014-iesiems. 2013 m. pastebimai augo kasko parkai BTA duomenimis, kasko draudimo rūšis nuosekliai auga jau antrus metus iš eilės. Draudimo augimui esminę įtaką…
Seesam pajamos Baltijos šalyse per 3 ketv. išaugo iki 140 mln. litų
Seesam Insurance AS draudimo veiklos rezultatai šiemet augo visose Baltijos šalyse, o per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bendrovė uždirbo 13,6 mln. litų pelno. Per pirmuosius tris ketvirčius buvo pasirašyta draudimo įmokų už 140,1 mln. litų – 12 proc. daugiau nei per tą patį 2012-ųjų laikotarpį. Baltijos šalių klientams buvo išmokėta 75 mln. litų žaloms atlyginti, t.y. 11 proc. daugiau nei pernai. Lyginant Seesam pajamas tarp Baltijos šalių, didžiausias augimas šiemet buvo fiksuotas Lietuvoje – pasirašytos draudimo įmokos, palyginus su 2012-aisiais, čia augo 17 proc. ir sudarė 37,3 mln. litų. Latvijoje draudimo pajamos augo 11 proc., Estijoje – 10 proc. Pagal pasirašytų įmokų portfelį Baltijos šalyse Lietuvos…