Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. ketvirčiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,4 proc., o per visus metus – 2,9 proc. Šios žinios bent jau kol kas pristabdė pesimistinių scenarijų braižymą po to, kai Rusija ėmė bausti sankcijomis Europos Sąjungos gamintojus ir patyrė savo ekonomikos byrėjimą. Pasidžiaugę tuo, kas jau įvyko, susimąstykime apie tai, kas mūsų laukia artimiausioje ateityje. Pastarąją savaitę ekonomika besidominčių žmonių dėmesys buvo prikaustytas ne Lietuvos realijų, o Graikijos rinkimų rezultatų, kurie pažėrė smulkių stiklo šukių euro kelyje. Nors niekas rimtai nebesvarsto euro projekto žlugimo tikimybės, euro kursas padidinta sparta rieda nuokalnėn dolerio atžvilgiu. Tai iš esmės keičia euro zonos, įskaitant ir Lietuvą, eksporto ir…
Skelbiami SEB banko grupės 2014 m. veiklos rezultatai
Preliminariais duomenimis, 2014 metais AB SEB bankas uždirbo 65,3 mln. eurų (225,6 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 72,4 mln. eurų (249,9 mln. litų) neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 2013 metais AB SEB bankas uždirbo 61,5 mln. eurų (212,3 mln. litų), o AB SEB banko grupė – 61,5 mln. eurų (212,3 mln. litų) audituoto grynojo pelno. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras: 2014 metus užbaigėme sėkmingai – didėjo banko grupės pajamos, pelnas ir grąža, gerėjo veiklos efektyvumas. Prisimindami dar visai neseniai pasibaigusios ekonomikos krizės pamokas, 2014 m. aktyviai bendradarbiavome su įmonėmis, pajutusiomis tiesioginį Rusijos-Ukrainos konflikto…
SEB tyrimas: gyventojai dažniausiai klydo perskaičiuodami bulvių, batono ir savaitraščio su TV programa, kainas litais į eurus
Likus porai savaičių iki euro įvedimo, SEB banko užsakymu buvo atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai perskaičiuoja prekių ir paslaugų kainas iš litų į eurus. Tyrimo rezultatai parodė, kad, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, Lietuvos gyventojai vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Šiek tiek dažniau ir daugiau (atsižvelgiant į kainos dydį) klystama perskaičiuojant dažniau perkamų mažos vertės prekių kainas. Skaičiuodami eurais, Lietuvos gyventojai labiausiai „pabrangino“ bulves, batoną ir savaitraštį su TV programa, bei kitas palyginti mažesnės vertės prekes ar paslaugas. Dėl didesnės vertės rečiau perkamų prekių ar paslaugų gyventojai klydo mažiau. Nurodydami kainas eurais, mažiau klydo turtingesni, aukštesnį išsilavinimą įgiję vidutinio amžiaus gyventojai. Gyventojai apsiriko nedaug Pasak SEB banko…
Slidinėjimas Lietuvoje – be šalmo ir su maksimalia rizika
Prieš gerą dešimtmetį užsienio slidinėjimo kurortuose lietuvius ar kitus iš rytų Europos atvykusius slidinėtojus buvo galima atpažinti iš spalvotų kepurių, todėl, kad reto iš jų galvas puošdavo slidinėjimo šalmas. Šiandien užsienio kurorte pamatyti slidininką be šalmo praktiškai neįmanoma. Tai ne tik blogo tono, bet ir aplaidumo ženklas. Tačiau Lietuvos slidinėjimo kurortai, kurie pritraukia vis daugiau entuziastų – nemaloni išimtis. Savo įžvalgas apie lietuvių įpročius kalne pateikia daugkartinė Lietuvos čempionė ir Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertas. Daugiau nei 30 metų profesionaliai šiuo sportu užsiimanti slidinėjimo trenerė Anžela Aleksandravičienė teigia, kad lietuvių požiūris važiuojant slidinėti į Liepkalnį, Druskininkus ar kitą vietą Lietuvoje vis dar yra labai neatsakingas. „Pastebiu, jog nemažai žmonių…
Daugėja ne tik prašančių kreditų, bet ir sukčiaujančių, kad juos gautų
Lietuvos banko duomenimis, 2014 metų rugsėjo pabaigoje bankams buvo negrąžinta beveik 1,2 mln. litų vartojimo kreditų – tai 155,6 tūkst. litų didesnė skola nei tuo pačiu metu 2013 m. Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas daugiau kaip 90 dienų iš eilės, pokytis nuo metų pradžios iki 2014 m. rugsėjo 30 dienos, skaičiuojant vienetais (ne sumomis), buvo 13,5 proc. Kaip pastebi „Creditfirm“, refinansuojančios ir konsoliduojančios gyventojų skolas, įmonės vadovas Linas Kliukas, pastebima tendencija, kad besikreipiančių dėl paskolų skaičius auga: prasiskolinę žmonės bando išpirkti savo įkeistus butus ar kitą turtą, palankiomis sąlygomis grąžinti skolas, neretai nevengdami nusikalsti. „Praėjusiais metais nuskambėję unijų skandalai sujudino visą paskolų rinką, perskirstydami klientų srautus iš unijų į…
2014 m. kredito unijos AMBER pelnas augo beveik 3 kartus
Kredito unija AMBER 2014-ais metais beveik 3 kartus padidino savo pelną uždirbdama 229,92 tūkst. eurų (793,86 tūkst. Lt), rodo neaudituoti duomenys. 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu AMBER pelnas siekė 77,36 tūkst. eurų (267,12 tūkst. Lt). 2014-ųjų pabaigoje kredito unijos AMBER turtas sudarė 16,58 mln. eurų (57,25 mln. Lt). Tai – 82,1 proc. daugiau nei 2013 m., kai jis sudarė 9,11 mln. eurų (31,44 mln. Lt). Unijos indėlių portfelis 2014 metais siekė 7,55 mln. eurų (26,07 mln. Lt). 2014-aisiais AMBER atitiko visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, kuriuos privalo vykdyti visos Lietuvos kredito unijos. Kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 36,72 proc. (normatyvas negali būti mažesnis nei 25 proc.),…
Žemės drebėjimai lietuviams kelia daugiau baimės nei gaisrai
Europos bendrovei „ERGO Insurance“ Baltijos šalyse atlikus gyventojų saugumo indekso tyrimą, paaiškėjo, kad lietuviai ypač jaudinasi dėl žemės drebėjimų ir kitų Lietuvai nebūdingų gamtos stichijų. Žiniasklaidoje vis labiau eskaluojamas klimato atšilimas ir su juo susiję pokyčiai verčia lietuvius susimąstyti, ar tikrai gyvename nepavojingoje klimato juostoje. Prie tokio požiūrio prisideda ir Lietuvoje vis dažnėjantys uraganai, kaip neseniai Lietuvos pajūrį nusiaubęs „Feliksas“. Ar verta jaudintis dėl klimato atšilimo? Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje per 2014 m. užfiksavo daugiau nei 400 gamtos sukeltų žalų, už kurias išmokėta suma siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų. Tačiau daugumą iš jų sukėlė audros, liūtys ir kitos mūsų šalies klimatui būdingos gamtos nelaimės. „Įdomu tai, kad nors…
SEB: Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės planuodamos inovacijas sparčiai vejasi Estiją
Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių planai diegti ir taikyti inovacijas per metus išaugo labiausiai. Šiemet siūlyti naujų paslaugų ar produktų ir atnaujinti veiklos procesus ketina 7 iš 10 bendrovių (69 proc., prognozuojant 2014 m. veiklą – 42 proc.). Tai labai panašus skaičius kaip ir Estijoje, kur inovacijoms dėmesį skirs 73 proc. mažų ir vidutinių įmonių (2014 m. – 60 proc.). Tuo tarpu Latvijos įmonės yra pasyviausios, o per metus dėmesys inovacijoms jų gretose dar labiau sumenko – šiemet diegti naujoves planuoja tik 39 proc. įmonių (2014 m. – 48 proc.). „Besikeičianti verslo aplinka, ypač didėjanti konkurencija vidaus ir užsienio rinkose, skatina įmones ieškoti naujų galimybių, suteikiančių…
Litų keitimas į eurus: klientų srautai jau pradėjo mažėti, nemokama paslauga bus teikiama dar ilgą laiką
Lietuvos paštuose, bankuose, kredito unijose ir Lietuvos banke į eurus sausio 1-13 d. nemokamai pakeista 1,74 mlrd. litų, o valiutų keitimu užsiimančios įstaigos pastebi, jog klientų srautai šią savaitę pradėjo mažėti. „Nors kol kas pakeista gerokai mažiau nei pusė grynaisiais laikytų apie 6 mlrd. litų, tačiau matome, jog pirmoji gyventojų, skubėjusių pasikeisti litus į eurus, banga nuslūgo. Klientų, palyginti su pirmosiomis sausio dienomis, sumažėjo“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Lietuvos paštas daugiausia klientų taip pat sulaukė pirmąją sausio savaitę. Šią savaitę pinigų keitimo operacijų skaičius paštuose pradėjo mažėti. Iki šiol „Lietuvos paštas“ jau atliko per 250 tūkst. valiutos keitimo operacijų, o vidutinė pašto klientų keičiama suma sudaro…
Buhalterinės apskaitos profesionalai: pamirškite problemas
Šiais laikais tvarkant kokius nors oficialius dokumentus yra labai paprasta pasiklysti informacijos jūroje. Rodos, viską, ko tik jums gali prireikti, visa reikalinga informacija yra internete, tad posakis, kad ieškantys atranda tikrai yra teisingas. Tačiau verta įvertinti ir aspektą, jog šalia informacijos labai stipriai gyvuoja ir dezinformacija, kuri kyla dėl žmonių nežinojimo ir didelio noro savo žinias skleisti virtualioje erdvėje. Jei turite smulkią įmonė arba užsiimate kita panašaus pobūdžio veikla, kuri reikalauja išmanyti tiek popierizmus, tiek finansus – rekomenduojame kreipti į profesionalus, kurie sutvarkys visus reikalus ir problemas, kurios tik jums iškilo. Dažniausiai buhalterinė apskaita ir jas teikiančios firmos tampa labai aktualios pavasario pabaigoje, kuomet artėja metas, kada reikia deklaruoti pajamas.…