Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė. Vis dėlto statistika rodo, kad, nepaisant dabartinių aplinkybių, Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje − prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento. Tiesa, kaip pabrėžia banko ekonomistai, Baltijos šalių verslas turės gerokai paplušėti kirsdamas langą į naujas rinkas ir kurį laiką susitaikyti su eksporto ir…
Didžiausias banko „Bigbank“ grupės paskolų portfelio augimas tarp Baltijos šalių – Lietuvoje
2014 metais specializuotas Estijos kapitalo paskolų banko „Bigbank“ pelnas pasiekė 12,7 mln. eurų ir, lyginant su 2013 metais, padidėjo 17,4 proc. Banko paskolų portfelis praėjusiais metais išaugo 23 mln. eurų (nuo 281 iki 304 mln. eurų). Didžiausias paskolų portfelio augimas iš Baltijos šalių pernai užfiksuotas banko Lietuvos filiale (11,5 proc.). Praėjusių metų pabaigoje banko grupės turtas sudarė 324,8 mln. eurų ir per metus padidėjo 12,8 mln. eurų. „Pernai augant paskolų portfeliui, didėjo ir mūsų palūkanų pajamos. 2014 metais jos pasiekė 60 mln. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2013 metais. Tuo tarpu palūkanų išlaidos mažėjo 4,9 proc. Praėjusiais metais mūsų tikslas buvo supaprastinti, pagreitinti ir suefektyvinti banko veiklą, tad visų…
SEB bankas: 2014 m. pabaigoje Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti nuosavą būstą toliau didėjo
Paskutinį 2014 m. ketvirtį vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas galėjo nusipirkti 41,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone – tai 1,3 kv. m daugiau negu 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir 0,8 kv. m daugiau negu 2013 m. ketvirtą ketvirtį, rodo SEB banko atlikti skaičiavimai. „Vilniečių galimybes įsigyti nuosavą būstą didino augantis realusis darbo užmokestis, mažėjusios būsto paskolų palūkanos, o paskutinį ketvirtį – ir šiek tiek sumažėjusios butų kainos. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2014 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, realusis darbo užmokestis buvo 5,7 proc., o palyginti su trečiu 2014 m. ketvirčiu – 2,3 proc. didesnis. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, per metus būsto…
DNB tyrimas: kaip mobilioji bankininkystė keičia mūsų elgesį su pinigais
VILNIUS. Pradėję naudotis bankų programėlėmis išmaniajame telefone, Lietuvos gyventojai rečiau tikrina sąskaitų likučius bankomate, mažiau naudojasi internetine bankininkyste kompiuteryje. Išmanusis telefonas tampa paprastu įrankiu ne tik kontroliuoti, bet ir aktyviai valdyti savo finansus. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakyta visuomenės nuomonės apklausa, kurią šių metų vasarį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter Tyrimai“. „Pamatėme, kad pradėjus naudotis mobiliąja bankininkyste ji tampa įprasta priemonė atlikti kasdienines finansines operacijas. Dabar 95 proc. naujai parduodamų telefonų yra išmanieji, sparčiai auga naudojimasis mobiliuoju internetu, įvairiomis programėlėmis, todėl ši tendencija tik stiprės. Tolesnę mobiliosios bankinkystės ateitį lems ir pačių bankų pasiūlyti sprendimai – tyrimas parodė, kad vartotojai nori trumpo kelio iki pinigų t. y. greito prisijungimo…
Euro įvedimas paskatino drausti automobilius
Kaip ir buvo prognozuota, 2014 m. pabaigoje, prieš Lietuvai įsivedant eurą, smarkiai šoktelėjo transporto draudimo paklausa. Pasak Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje, 2014 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais privalomuoju transporto draudimu buvo apdrausta 33 proc. daugiau automobilių nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Lyginant 2015 m. ir 2014 m. sausio mėnesį, užfiksuotas beveik 30 proc. augimas. „Negalima vienareikšmiškai teigti, kad toks pokytis susijęs su valiutos pasikeitimu, tačiau tikėtina, kad žmonės skubėjo apdrausti savo transporto priemonę dar prieš euro įvedimą dėl jiems aiškesnės draudimo kainos. Kiti nerimavo, kad po euro įvedimo draudimo kainos smarkiai padidės, tačiau tokia baimė buvo visiškai nepagrįsta“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius…
SEB bankas: pernai žemės ūkio sektorius dažniausiai skolinosi investiciniams projektams
Praėjusiais metais, nepaisant dar nepradėtos skirstyti 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, žemės ūkio sektoriaus skolinimosi poreikiai nemažėjo. Pernai, palyginti su 2013 metais, ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms SEB banko išduotų paskolų portfelis augo dešimtadaliu (11 proc.), lizingo – penktadaliu (20 proc.). Banko duomenimis, 7 iš 10 finansavimo atvejų pernai buvo skirti investiciniams projektams įgyvendinti. „Tai, kad žemės ūkis daugiau skolinasi investicijoms, o ne apyvartinėms lėšoms, rodo, kad sektorius yra stabilus ir turi reikiamas finansines atsargas ne tik netikėtoms trumpalaikėms situacijoms, bet gali dalį jų skirti plėtrai“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius. Banko duomenimis, viena daugiausiai besiskolinančių žemės ūkio šakų…
Tyrimas: lietuviams nerūpi kaip gyvens išėję į pensiją
Lietuvos gyventojų žinios apie pensijų sistemą skurdžios, lūkesčiai — atitrūkę nuo tikrovės, o veiksmai — vangūs. Pirmą kartą SEB banko iniciatyva apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų pasirengimo pensijai rodiklis (angl. Retirement Readiness Index) Lietuvoje yra 3,3 iš 10. Latvijoje jis dar mažesnis — 2,9; Estijoje kiek geresnis — 3,6. Pasirengimo pensijai rodiklį (PPR) lemia keturi pagrindiniai elementai: kiek gyventojai žino apie pensijas, kiek pasitiki pensijų sistema, kaip elgiasi rengdamiesi pensiniam amžiui ir ko galiausiai tikisi senatvėje. Du trečdaliai niekada nesidomėjo, už kiek teks pragyventi senatvėje „Tyrimas parodė, kad du iš trijų (69 proc.) respondentų niekada nesidomėjo, kokio dydžio bus jų pensija ir kokiu būdu ji kaupiama. Gyventojai suvokia, kad negali pasikliauti…
5 mitai apie transporto draudimą
Transporto draudimas yra populiarus ir kasdienis produktas, tačiau daugybė klientų net ir šiandien ateidami apsidrausti turi klaidingų įsitikinimų. Raudoni automobiliai labiau vilioja vagis, Vilniuje draustis dvigubai brangiau nei Šilutėje, – tokie ir panašūs mitai trukdo klientams suvokti, kas iš tikrųjų lemia draudimo įmokų dydį ar išmokos sąlygas. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai pristato dažniausiai girdimus mitus apie transporto draudimą ir paaiškina, kurie iš jų klaidingi, o kuriuose yra dalelė tiesos. Vyresni vairuotojai moka didesnes draudimo įmokas Viešojoje erdvėje dažnai tenka išgirsti neigiamus pasisakymus apie vis dar vairuojančius senjorus. Tačiau draudikai, skaičiuodami riziką, nedaro prielaidos, kad vyresni vairuotojai daro daugiau avarijų. Jiems yra taikoma ta pati kainodara kaip ir jaunesniems…
SEB: Baltijos šalių mažos ir vidutinės įmonės ieško būdų, kaip nepasiduoti pesimizmui
Baltijos šalių smulkusis ir vidutinis verslas, planuodamas 2015 metus, laikosi nuosaikesnių finansinio augimo planų negu 2014-aisiais. Tačiau, nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos, iššūkių euro zonoje ir vidaus rinkose, įmonės įžvelgia galimybių toliau augti. Lietuvos įmonių eksporto ir personalo plėtros planai yra didžiausi iš Baltijos šalių. Latvijos bendrovės nusiteikusios optimistiškiausiai dėl apyvartos augimo, o Estijoje ir toliau yra didžiausia ketinančių investuoti įmonių dalis Baltijos šalyse. Tokie duomenys skelbiami SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išleistoje apžvalgoje „Baltic Business Outlook 2015“, parengtoje remiantis trijų šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausomis. Jų duomenimis, šiemet apyvartos augimo tikisi 77 proc. Baltijos šalių įmonių (2014 m. — 89 proc.). Latvijoje tokių įmonių dalis yra didžiausia —…
2014-aisiais į pensijų fondus dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų
2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose. Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5…