2015-ieji gali būti laikomi sėkmingiausiais metais automobilių vagims per paskutinius trejus metus. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai neseniai užfiksavo automobilių vagių sujudimą, – dingo daugiau nei įprasta automobilių. Per penkis šių metų mėnesius jau pavogti 7 apdrausti automobiliai. Visos transporto priemonės pavogtos iš atvirų vietų. Daugiausia apdraustų automobilių vagiama Kaune. Dažniausiai nusikaltėliai pasitenkina automobilių detalėmis, todėl ši situacija nėra įprasta. „Nuvaryti automobilį nėra įprasta automobilių vagių taktika. Dažniausiai jie gviešiasi automobilių dalių. Ypač juos domina BMW, „Toyota“ ir „Mercedes Benz“ navigacijos sistemos bei oro pagalvės. Dabartinė situacija mūsų ekspertams pasirodė keista, mat, šiemet mažiau nei per pusę metų apdraustų automobilių pavogta beveik tiek pat, kaip ir per visus 2014-uosius.…
Eismo įvykį sukelti gali net ir nesaugiai vežama kepsninė
Vasara – atostogų ir kelionių metas, o vykstantys poilsiauti gyventojai savo automobiliuose randa vietos visiems atostogų atributams: dviračiams, kepsninėms, burlentėms, priekabose prie vandens telkinių vežasi valtis, vandens motociklus ir kitus daiktus. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas perspėja, kad toks daiktų gabenimas gali būti itin nesaugus. Netinkamai pritvirtinti kroviniai transporto priemonės viduje ar išorėje gali ne tik pridaryti žalos automobiliui ar sužeisti jo keleivius, bet ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Daugiausiai incidentų – dėl gabenamų dviračių Pasak draudimo eksperto, vienas dažniausiai lengvuosius automobilius apgadinančių krovinių šiltuoju metu yra ant transporto priemonės stogo ar kėbulo gabenami dviračiai. Žmonės juos blogai pritvirtina arba paprasčiausiai…
Ilgalaikės paskolos tampa vis populiaresnės
Net iš ekonomiškai stiprių šalių gyventojų gaunamų pajamų ne visada pakanka jų esamiems poreikiams patenkinti, tad paskolos populiarios įvairiose pasaulio vietose. Tiesa, neretai skiriasi besiskolinančiųjų tikslai, tarkime, skandinavų senjorams paskolos reikalingos kelionėms, o lietuviams – dažniausiai tokių būtinų reikmių kaip komunaliniai mokesčiais, vaistai ar net maistas, tenkinimui. Kalbant apie paskolas, būtina paminėti jog lietuviai į šią paslaugą ilgą laiką žiūrėjo skeptiškai: vieni argumentuodavo, jog tuo pasinaudoti gali tik degradavusi visuomenės dalis, kito galėdavo garantuoti, jog kredito bendrovės siekia „numauti” paskutines klientų „kelnes”. Šiandien pastebima minėto požiūrio kaita – į skolinimosi galimybę palankiau žiūri įvairaus amžiaus, lyties bei išsilavinimo asmenys. Galime būti pesimistai ir teikti, jog paskolos populiarėja dėl nuolat blogėjančios…
Lietuviai nepasimoko: turtą ima saugoti jo netekus
Savo turtą draudžia tik kiek mažiau nei trečdalis šalies gyventojų. Įpročio apdrausti būstą ir jame esantį turtą nuo gamtinių jėgų, ugnies ir vandens žalos ar vagystės dauguma tautiečių dar neturi, atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti privačių asmenų požiūrį į gyventojų turto apdraudimą. Rezultatai parodė, jog žmonės linkę patys saugoti savo turtą bei tikėtis, kad nieko nenutiks, o apie draudimą dažniausiai pagalvoja žalai jau įvykus ir patyrus nuostolių. Beveik trečdalis tautiečių draudžiasi kuria nors gyventojų turto draudimo rūšimi, apsaugančia pasirinktinai – nekilnojamą turtą, namuose esančius daiktus arba viską kartu. Daugiau nei pusė apdraustųjų renkasi tik būsto draudimą ir tik kas trečias apdraudžia dar…
J. Varanauskienė: „Pamažu atgaunamas pasitikėjimas antros pakopos pensijų fondais“
Pirmą ketvirtį namų ūkių finansinio turto vertė daugiausia didėjo dėl sparčiai augusios antros pakopos pensijų fonduose kaupiamo turto vertės. Šios rūšies turtas didėjo dėl didesnių įmokų ir dėl teigiamų investicijų rezultatų. Didėjantis naujų antros pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rodo, kad pamažu atgaunamas pasitikėjimas antros pakopos pensijų fondais“, − teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Pirmą 2015 metų ketvirtį, palyginti su paskutiniu 2014 metų ketvirčiu, namų ūkių finansinis turtas, kurį sudaro namų ūkių indėliai finansų institucijose, taupymo lakštų vertė, bankų su akcijomis susietų obligacijų vertė, investicinių fondų vertė, pagal gyvybės draudimo ir savarankiško pensijų kaupimo sutartis sukauptos lėšos ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos, padidėjo…
Darbdavių apdrausti lietuviai išsigydo ligas, apie kurias nė neįtarė
Ligų profilaktika ir ankstyva diagnozė – vienas patikimiausių būdų užkirsti kelią rimtiems susirgimams ir sveikatos problemoms. Vis dėlto Lietuvos gyventojai nėra linkę kreiptis į medikus, kol nepasijunta itin blogai, o nežymius simptomus dažnai paprasčiausiai ignoruoja, kenčia skausmus iki šie pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių lietuviai vengia gydymo įstaigų ir neskuba reguliariai tikrintis sveikatos yra pinigų kokybiškoms medicinos paslaugoms taupymas – sako Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ Lietuvoje Sveikatos draudimo departamento vadovė Polina Šmakova. „Žvelgiant į privačiu sveikatos draudimu apdraustų gyventojų statistiką akivaizdu, kad turėdami galimybę greitai ir patogiai išsitirti sveikatą nelaukiant eilėse prie gydytojų kabinetų, ir tai padaryti kompensuojant draudimui žmonės tikrai rūpinasi savo sveikata ir…
SEB bankas: skolindamiesi būstui gyventojai ieško plano B, kad išvengtų finansinių netikėtumų
Kas antras SEB banko klientas, šiemet skolinęsis būstui, rinkosi ir draudimo apsaugą, kad ištikus netikėtumams galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus. Per pirmus penkis šių metų mėnesius nauji būsto paskolų gavėjai sudarė daugiau negu 1,5 tūkstančio draudimo „Saugus kreditas“, apimančio gyvybės draudimą ir draudimą nuo neįgalumo, sutarčių – tai yra 27 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Pastebime, kad skolindamiesi būstui klientai apgalvoja kelis žingsnius į priekį. Prieš kreipdamiesi būsto paskolos jie dažniausiai atidžiai įvertina savo dabartines pajamas, tikimybę, kad ateityje jos gali augti ar mažėti. Taip pat dalis perkančiųjų būstą už skolintas lėšas apsvarsto ir tai, kaip jiems ar jų šeimos nariams reikėtų grąžinti paskolą ištikus finansiniams netikėtumams, pavyzdžiui, rimtai…
ERGO saugumo indeksas: Baltijos šalių gyventojams didžiausią nerimą kelia sveikatos priežiūra ir nacionalinis saugumas
Vertinant Baltijos šalių gyventojų nuotaikas pagal ERGO saugumo indeksą, matyti, kad palyginti su praėjusiais metais, Latvijos ir Lietuvos gyventojų nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Estijoje saugumo indeksas smuktelėjo dviem punktais. 2015 m. bendras saugumo indeksas Latvijoje yra -12 (praėjusiais metais buvo -13), Lietuvoje -4 (atitinkamai pernai -5), o Estijoje nuo 2014 m. buvusio +8 jis smuktelėjo iki +6. Nors estai savo kasdieniame gyvenime jaučiasi saugiausi, o latviai – labiausiai nesaugūs, yra sričių, kuriose Latvijos gyventojų nuotaikos pagerėjo. Šioms sritims galima priskirti užimtumą ir tikėjimą savo materialine bei finansine padėtimi. Siekdami nustatyti, ką Baltijos šalių gyventojai mano apie savo gyvenimo stabilumą ir realias rizikas, su kuriomis jiems tenka susidurti kasdieniame gyvenime,…
Į socialinį tinklą įkelta nuotrauka gali atnešti tūkstančius eurų nuostolių
Kruopščiai vagystes planuojantys nusikaltėliai savo aukas seka nuo savaitės iki mėnesio. Socialinių tinklų dėka pasiruošti kriminalinei veiklai tapo lengviau, pastebi ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai. Net 17 procentų Lietuvos gyventojų nepaiso policijos perspėjimų ir socialiniuose tinkluose paskelbia informaciją, kuomet išvyksta iš namų, rodo draudimo bendrovės atliktas tyrimas. „Atsiradus socialiniams tinklams, gyventojai vagims palengvino darbą. Beveik penktadalis Lietuvos gyventojų besinaudojančių socialiniais tinklais nurodo informaciją apie savo buvimo vietą. Vagys, kurie planuoja savo nusikaltimą, seka savo aukas, stebi jų įpročius, tad šie duomenys tik palengvina nusikaltėliams darbą. Butai bei namai švarinami ir dienos, ir nakties metu, tad bet kokia informacija apie žmonių buvimo vietą jiems yra naudinga“, – pasakojo ne gyvybės…
J. Varanauskienė: „Gyventojų finansinius sprendimus lemia nebe euro įvedimas, o pokriziniai taupymo, skolinimosi ir vartojimo motyvai“
Namų ūkių finansų valdymui pirmo šių metų ketvirčio pradžioje dar didelę įtaką darė euro įvedimas, tačiau vėliau gyventojų sprendimus taupyti, skolintis ir vartoti lėmė dar neišblėsę prisiminimai apie buvusį sunkmetį. Nors pajamos pamažu didėjo, tačiau gyventojai nebuvo linkę visų jų arba anksčiau sukauptų santaupų išleisti vartojimo reikmėms. Iš pradžių − dėl to, kad pratinosi prie naujos valiutos, vėliau − dėl to, kad sunkmečio pamokyti dalį pajamų buvo linkę taupyti, – teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Euro įvedimo įtaką vartojimui nustelbia pokriziniai vartojimo ypatumai Mažmeninės prekybos statistika rodo, kad po sąstingio pirmą metų mėnesį vartojimas pamažu auga. Visgi metinis mažmeninės prekybos apyvartos augimas buvo lėtesnis negu…