Mokėjimo kortelės istorija Lietuvoje skaičiuojama jau nuo 1993 metų, kada SEB bankas, tuomet dar vadinęsis Vilniaus banku, išleido pirmąją mokėjimo kortelę šalyje. Nors iš pradžių gyventojai lėtai pratinosi prie naujos mokėjimo priemonės, šiandien ja atsiskaitoma kasdien. Per pirmus penkis šių metų mėnesius vien SEB banko gyventojams išduotomis mokėjimo kortelėmis už pirkinius buvo atsiskaityta septintadaliu dažniau negu pernai – daugiau negu 24 mln. kartų, t. y. beveik du kartus per sekundę. Bendrai gyventojai SEB banko kortelėmis per pirmus penkis šių metų mėnesius išleido daugiau negu 420 mln. eurų, t.y. 14 proc. daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai. SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Romas Čereška dalijasi įdomiais faktais apie mokėjimo korteles. Mokėjimo…

Pradėjęs išskirtinį bendradarbiavimą su didžiausia šalies draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“, DNB bankas klientams pasiūlė draudimo paslaugas savo prekių ženklo vardu. Nuo šiol visuose DNB banko klientų aptarnavimo padaliniuose galima apsidrausti būsto, automobilių kasko ir kelionių draudimu. Šis draudimas siūlomas DNB klientams, imantiems paskolą būstui ar perkantiems automobilį pagal lizingo sutartį. Pagal šių metų balandį pasirašytą sutartį, „Lietuvos draudimas“ tampa išskirtiniu DNB draudimo paslaugų partneriu. Įmonės bendradarbiauja pagal white-label principą – tai reiškia, kad draudimo paslaugos teikiamos banko skyriuose naudojant DNB prekių ženklą, o „Lietuvos draudimas“ sukuria ir teikia bankui draudimo produktus, atsako už paslaugos kainodarą, registruoja, administruoja bei atlygina klientų patirtas žalas. „Kartu su „Lietuvos draudimu“ sukūrėme draudimo paslaugą, kuri…

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2015 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 36,9 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 32,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per pirmą 2014 metų pusmetį AB SEB bankas uždirbo 43,0 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 43,0 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras Pirmą 2015 metų pusmetį toliau daugėjo klientų, pasirinkusių SEB pagrindiniu banku, didėjo banko grupės veiklos efektyvumas. Kaip ir prognozuota, įvedus eurą sumažėjo banko pajamos už valiutos keitimo ir pinigų pervedimo operacijas. Toliau buvo juntama geopolitinio neapibrėžtumo įtaka, šių metų…

Užliejimas, vagystė, audra ir gaisras – keturios problemos, nuo kurių per dešimtmetį yra nukentėję beveik pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų, parodė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Gyventojų atsakymai atskleidė, kad pati dažniausia problema – užliejimas, kuri neretai kamuoja butuose gyvenančius miestiečius. Kaimų gyventojams daugiausia žalos pridaro audros, vidurinės klasės atstovams – vagys. „Kartu su „Spinter tyrimais“ atlikome apklausą. 17 procentų respondentų teigė nors kartą buityje susidūrę su būsto užliejimu. Išanalizavus duomenis pastebėjome, kad šį nepatogumą dažniausiai nurodė miestų gyventojai. Tą patį patvirtina ir BTA žalų statistika. Apie užlietus būstus gyventojai mums praneša kiekvieną dieną, tai dažniausiai registruojama turto draudimo žala. Apie 70 proc. atvejų gyventojų…

Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali prireikti iš anksto nesuplanuotiems, bet maloniems pirkiniams – tarkime, kokiai viliojančiai pramogai ar pirkiniui per atostogas ar net pačiai atostogų kelionei, jei galimybė pakeliauti atsirado paskutinę minutę. Susidūrę su galimybe įsigyti tą malonų, bet neplanuotą pirkinį, žmonės elgiasi dvejopai: vieni nė nesusimąstę leidžia turimas santaupas, kiti pradeda dvejoti – o kas, jeigu už kampo tūno juoda diena? Populiariuose asmeninių finansų valdymo vadovėliuose rasime rekomendaciją skirstyti santaupas pagal tikslus: atsargą juodai dienai ir fondą būsimiems pirkiniams. Atsargos…

Atėjęs pavasaris ir nuo pečių nusiritusi šildymo sezono mokesčių našta gyventojus vilioja naujiems pirkiniams, kuriems nuosavų lėšų neretai pritrūksta, o vartojimo paskolos ar lizingo paslaugos kartais atrodo bauginančios dėl nuolat eskaluojamų gyventojų įsiskolinimų. Ne veltui sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis, tad ir prieš imant paskolą rekomenduojama tinkamai įvertinti savo galimybes. Kreditų biuro „Creditinfo“ ir banko „Bigbank“ specialistai sako, kad atsakyti į klausimą „ar verta skolintis?“ padeda racionalus savo finansų ir kredito istorijos įvertinimas. Į savo finansus pažvelkite skolintojų akimis Kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, prieš imant paskolą kiekvienam gyventojui labai pravartu kritiškai pažvelgti į save finansų institucijų akimis. „Finansų įstaigos, prieš priimdamos sprendimą dėl…

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus labiausiai myli studentai. Pagal draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktą apklausą, labiausiai lietuviai namuose brangina dokumentus. Net 56 proc. visų apklaustųjų juos įvardijo tarp labiausiai vertinamų daiktų. Antroje vietoje – garso ir vaizdo aparatūra (46 proc.), trečioje – papuošalai ir šeimos brangenybės (39 proc.), o ketvirtojoje – buitinė technika (34 proc.). Pinigai, kaip branginama vertybė, liko penktojoje vietoje, juos paminėjo 33 proc. respondentų. „Peržvelgus tyrimų rezultatus pagal visuomenės grupes, prioritetai išsidėsto…

SEB banko duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi atsiskaityti kortele – per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir atsiskaitymo suma padidėjo beveik ketvirtadaliu. Atsiskaityti kortele yra ne tik greičiau ir patogiau, bet ir saugiau – net ir pametus ar praradus banko kortelę, ją galima paprastai ir greitai užblokuoti ir taip apsaugoti savo pinigus. Tuo tarpu, kai dingsta grynieji pinigai, su jais paprastai tenka atsisveikinti visam laikui. „Stengiamės apsaugoti savo klientus, todėl nuolat investuojame į kortelių paslaugų saugumą. Vis dėlto labai svarbus ir pačių klientų budrumas. Mūsų duomenimis, korteles klientai pameta gana retai, tačiau patarčiau įsidėmėti tris pagrindines taisykles, kaip elgtis, jei taip atsitinka“, – sako Romas Čereška, SEB…

Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas[ Apklausos duomenis surinko bendrovė „Norstat“.]. 61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus. Keturių ar penkių vartojimo kreditų per pastaruosius metus prireikė 5 proc. gyventojų, šešių ir daugiau – dviem nuošimčiams. Tyrimas atskleidė, kad per paskutinius trejus metus daugiau nei vieną paskolą ėmę asmenys dažniausiai buvo ištikimi vienam kreditoriui – tik tos pačios kreditų įstaigos paslaugomis naudojosi 48…

SEB banko duomenimis, daugelis didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų negalvoja apie tai, kaip savo turto valdymą perleis įpėdiniams. Šiuo metu turto paveldėjimo klausimu yra pasirūpinę tik vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) didelį turtą valdančių asmenų Baltijos šalyse. „Remiantis tyrimo duomenimis, žmonės turto perdavimu įpėdiniams pradeda labiau rūpintis sulaukę vyresnio amžiaus arba tada, kai pradeda disponuoti didelės vertės turtu. Kalbant apie tuos Baltijos šalių gyventojus, kurie valdo didžiausią turtą, daugiausia nerimo jiems kelia mokesčiai ir galimi įpėdinių tarpusavio ginčai dėl paveldėjimo. Tuo tarpu Lietuvoje beveik kas antras apklaustasis nurodė, kad opiausias klausimas, susijęs su paveldėjimu, yra paveldėtojų negebėjimas tvarkyti turtą“, – sako A. Survilienė. Didesnės vertės turtą sukaupę asmenys…