Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali prireikti iš anksto nesuplanuotiems, bet maloniems pirkiniams – tarkime, kokiai viliojančiai pramogai ar pirkiniui per atostogas ar net pačiai atostogų kelionei, jei galimybė pakeliauti atsirado paskutinę minutę. Susidūrę su galimybe įsigyti tą malonų, bet neplanuotą pirkinį, žmonės elgiasi dvejopai: vieni nė nesusimąstę leidžia turimas santaupas, kiti pradeda dvejoti – o kas, jeigu už kampo tūno juoda diena? Populiariuose asmeninių finansų valdymo vadovėliuose rasime rekomendaciją skirstyti santaupas pagal tikslus: atsargą juodai dienai ir fondą būsimiems pirkiniams. Atsargos…
Kada degti žalią šviesą paskolai?
Atėjęs pavasaris ir nuo pečių nusiritusi šildymo sezono mokesčių našta gyventojus vilioja naujiems pirkiniams, kuriems nuosavų lėšų neretai pritrūksta, o vartojimo paskolos ar lizingo paslaugos kartais atrodo bauginančios dėl nuolat eskaluojamų gyventojų įsiskolinimų. Ne veltui sakoma, kad žmogus – pats savo laimės kalvis, tad ir prieš imant paskolą rekomenduojama tinkamai įvertinti savo galimybes. Kreditų biuro „Creditinfo“ ir banko „Bigbank“ specialistai sako, kad atsakyti į klausimą „ar verta skolintis?“ padeda racionalus savo finansų ir kredito istorijos įvertinimas. Į savo finansus pažvelkite skolintojų akimis Kreditų biuro „Creditinfo“ generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus teigimu, prieš imant paskolą kiekvienam gyventojui labai pravartu kritiškai pažvelgti į save finansų institucijų akimis. „Finansų įstaigos, prieš priimdamos sprendimą dėl…
Ūkininkai labiausiai brangina garso ir vaizdo aparatūrą, namų šeimininkės… dokumentus
Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog labiausiai visų branginamas dalykas namuose yra dokumentai. Grupuojant apklausos dalyvius, jų prioritetai išsiskirsto į kelias kategorijas – moterims daug labiau nei vyrams svarbūs papuošalai, vyrai beveik dvigubai labiau už moteris brangina laisvalaikio prekes, o gyvūnus labiausiai myli studentai. Pagal draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktą apklausą, labiausiai lietuviai namuose brangina dokumentus. Net 56 proc. visų apklaustųjų juos įvardijo tarp labiausiai vertinamų daiktų. Antroje vietoje – garso ir vaizdo aparatūra (46 proc.), trečioje – papuošalai ir šeimos brangenybės (39 proc.), o ketvirtojoje – buitinė technika (34 proc.). Pinigai, kaip branginama vertybė, liko penktojoje vietoje, juos paminėjo 33 proc. respondentų. „Peržvelgus tyrimų rezultatus pagal visuomenės grupes, prioritetai išsidėsto…
Trys patarimai pametus banko kortelę
SEB banko duomenimis, vis daugiau Lietuvos gyventojų renkasi atsiskaityti kortele – per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir atsiskaitymo suma padidėjo beveik ketvirtadaliu. Atsiskaityti kortele yra ne tik greičiau ir patogiau, bet ir saugiau – net ir pametus ar praradus banko kortelę, ją galima paprastai ir greitai užblokuoti ir taip apsaugoti savo pinigus. Tuo tarpu, kai dingsta grynieji pinigai, su jais paprastai tenka atsisveikinti visam laikui. „Stengiamės apsaugoti savo klientus, todėl nuolat investuojame į kortelių paslaugų saugumą. Vis dėlto labai svarbus ir pačių klientų budrumas. Mūsų duomenimis, korteles klientai pameta gana retai, tačiau patarčiau įsidėmėti tris pagrindines taisykles, kaip elgtis, jei taip atsitinka“, – sako Romas Čereška, SEB…
Gyventojai tampa ištikimesni vienam kreditoriui
Kredito paslaugomis besinaudojantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per trejus metus pasiima beveik dvi paskolas, o besiskolinantys tampa vis ištikimesni tam pačiam kreditoriui. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės „Carat“ vykdytas tyrimas[ Apklausos duomenis surinko bendrovė „Norstat“.]. 61 proc. šalies gyventojų per trejus paskutinius metus banke ar kreditų bendrovėje ėmusių vartojimo paskolą, tai darė vieną, o beveik trečdalis – du arba tris kartus. Keturių ar penkių vartojimo kreditų per pastaruosius metus prireikė 5 proc. gyventojų, šešių ir daugiau – dviem nuošimčiams. Tyrimas atskleidė, kad per paskutinius trejus metus daugiau nei vieną paskolą ėmę asmenys dažniausiai buvo ištikimi vienam kreditoriui – tik tos pačios kreditų įstaigos paslaugomis naudojosi 48…
Turtingiausi Baltijos šalių gyventojai įpėdiniams turto perduoti neskuba
SEB banko duomenimis, daugelis didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų negalvoja apie tai, kaip savo turto valdymą perleis įpėdiniams. Šiuo metu turto paveldėjimo klausimu yra pasirūpinę tik vos daugiau nei penktadalis (21 proc.) didelį turtą valdančių asmenų Baltijos šalyse. „Remiantis tyrimo duomenimis, žmonės turto perdavimu įpėdiniams pradeda labiau rūpintis sulaukę vyresnio amžiaus arba tada, kai pradeda disponuoti didelės vertės turtu. Kalbant apie tuos Baltijos šalių gyventojus, kurie valdo didžiausią turtą, daugiausia nerimo jiems kelia mokesčiai ir galimi įpėdinių tarpusavio ginčai dėl paveldėjimo. Tuo tarpu Lietuvoje beveik kas antras apklaustasis nurodė, kad opiausias klausimas, susijęs su paveldėjimu, yra paveldėtojų negebėjimas tvarkyti turtą“, – sako A. Survilienė. Didesnės vertės turtą sukaupę asmenys…
Kauno nusikaltėliai pavagia daugiausia automobilių Lietuvoje: ypač gviešiasi naudotų
2015-ieji gali būti laikomi sėkmingiausiais metais automobilių vagims per paskutinius trejus metus. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai neseniai užfiksavo automobilių vagių sujudimą, – dingo daugiau nei įprasta automobilių. Per penkis šių metų mėnesius jau pavogti 7 apdrausti automobiliai. Visos transporto priemonės pavogtos iš atvirų vietų. Daugiausia apdraustų automobilių vagiama Kaune. Dažniausiai nusikaltėliai pasitenkina automobilių detalėmis, todėl ši situacija nėra įprasta. „Nuvaryti automobilį nėra įprasta automobilių vagių taktika. Dažniausiai jie gviešiasi automobilių dalių. Ypač juos domina BMW, „Toyota“ ir „Mercedes Benz“ navigacijos sistemos bei oro pagalvės. Dabartinė situacija mūsų ekspertams pasirodė keista, mat, šiemet mažiau nei per pusę metų apdraustų automobilių pavogta beveik tiek pat, kaip ir per visus 2014-uosius.…
Eismo įvykį sukelti gali net ir nesaugiai vežama kepsninė
Vasara – atostogų ir kelionių metas, o vykstantys poilsiauti gyventojai savo automobiliuose randa vietos visiems atostogų atributams: dviračiams, kepsninėms, burlentėms, priekabose prie vandens telkinių vežasi valtis, vandens motociklus ir kitus daiktus. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas perspėja, kad toks daiktų gabenimas gali būti itin nesaugus. Netinkamai pritvirtinti kroviniai transporto priemonės viduje ar išorėje gali ne tik pridaryti žalos automobiliui ar sužeisti jo keleivius, bet ir sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Daugiausiai incidentų – dėl gabenamų dviračių Pasak draudimo eksperto, vienas dažniausiai lengvuosius automobilius apgadinančių krovinių šiltuoju metu yra ant transporto priemonės stogo ar kėbulo gabenami dviračiai. Žmonės juos blogai pritvirtina arba paprasčiausiai…
Ilgalaikės paskolos tampa vis populiaresnės
Net iš ekonomiškai stiprių šalių gyventojų gaunamų pajamų ne visada pakanka jų esamiems poreikiams patenkinti, tad paskolos populiarios įvairiose pasaulio vietose. Tiesa, neretai skiriasi besiskolinančiųjų tikslai, tarkime, skandinavų senjorams paskolos reikalingos kelionėms, o lietuviams – dažniausiai tokių būtinų reikmių kaip komunaliniai mokesčiais, vaistai ar net maistas, tenkinimui. Kalbant apie paskolas, būtina paminėti jog lietuviai į šią paslaugą ilgą laiką žiūrėjo skeptiškai: vieni argumentuodavo, jog tuo pasinaudoti gali tik degradavusi visuomenės dalis, kito galėdavo garantuoti, jog kredito bendrovės siekia „numauti” paskutines klientų „kelnes”. Šiandien pastebima minėto požiūrio kaita – į skolinimosi galimybę palankiau žiūri įvairaus amžiaus, lyties bei išsilavinimo asmenys. Galime būti pesimistai ir teikti, jog paskolos populiarėja dėl nuolat blogėjančios…
Lietuviai nepasimoko: turtą ima saugoti jo netekus
Savo turtą draudžia tik kiek mažiau nei trečdalis šalies gyventojų. Įpročio apdrausti būstą ir jame esantį turtą nuo gamtinių jėgų, ugnies ir vandens žalos ar vagystės dauguma tautiečių dar neturi, atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti privačių asmenų požiūrį į gyventojų turto apdraudimą. Rezultatai parodė, jog žmonės linkę patys saugoti savo turtą bei tikėtis, kad nieko nenutiks, o apie draudimą dažniausiai pagalvoja žalai jau įvykus ir patyrus nuostolių. Beveik trečdalis tautiečių draudžiasi kuria nors gyventojų turto draudimo rūšimi, apsaugančia pasirinktinai – nekilnojamą turtą, namuose esančius daiktus arba viską kartu. Daugiau nei pusė apdraustųjų renkasi tik būsto draudimą ir tik kas trečias apdraudžia dar…