Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sudaro 99,8 % visų įmonių, jame dirba beveik 72 % visų šalies darbuotojų ir jis sukuria daugiau nei 60 % visos vertės, kurią generuoja nefinansinis verslo sektorius. Naujausia Europos Komisijos SVV ataskaita rodo, kad 2025 m. Lietuvoje prognozuojamas spartus SVV atsigavimas. 2023 m. šalies SVV sukuriama ekonominė vertė sumažėjo 4,3 %, o 2024 m. – dar 0,4 %. Vis dėlto 2025-iesiems prognozuojamas ryškus lūžis. Pagal Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro duomenis, dirbančiųjų skaičius SVV sektoriuje Lietuvoje turėtų augti 2,0 %, o realus SVV kuriamos vertės augimas turėtų siekti net 4,9 %. Tai daugiau nei tris kartus viršija Europos Sąjungos SVV vidurkį, kuris šiuo metu…

Vaikai mėgsta krėsti išdaigas, tačiau dažnai – tai ne tik smagios istorijos šeimos susibūrimuose, bet ir finansiniai nuostoliai bei galvos skausmas tėvams. Draudimo bendrovės BTA inicijuotas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad 62 proc. tėvų Lietuvoje susidūrė su atvejais, kai jų vaikai namuose sukėlė realią finansinę žalą. Tyrime buvo apklaustas 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie augina vyresnius nei dvejų metų vaikus. Tėvai įvardijo, jog dažniausiai vaikai (daugiau nei 30 proc.) sugadina namų sienas, jas išpiešdami ar suplėšydami tapetus. 28 proc. tėvų dalinosi, kad jų atžalos sudaužė indus arba sugadino kitus daiktus, kaip elektronika ar interjero detalės. „Dažniausių išdaigų sąraše yra sugadintos sienos, interjero detalės ar technika. Tokio pobūdžio „išdaigos” gali pareikalauti nemažai…

Lietuviai vis dažniau draudžia ne tik būstą ar automobilį, bet ir rečiau sutinkamus objektus – nuo greičio matuoklių, vėjo jėgainių ar meno kūrinių iki vandens autobusų ir istorinės tekstilės. Tarp apdraudžiamų objektų vis dažniau atsiranda ir specifinė veikla ar turtas, reikalaujantis nestandartinio požiūrio į rizikos valdymą. „Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų draustumas Lietuvoje vis dar nėra aukštas – žmonės dažnai nesvarsto apie rizikas, o kartu ir apie tai, ką verta apdrausti. Dėl šios priežasties kai kurie egzotiškesni atvejai iš tikrųjų išsiskiria bendrame fone“, – sako draudimo bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė. Egzotiškiausi verslo draudimai – nuo šunų kirpyklų iki narų darbų po vandeniu Pasak A. Variakojienės, vienas…

Lietuvos ūkininkai atviri – vis dažniau juos spaudžia nenuspėjamos, sparčiai besikeičiančios ir neretai ekstremalios oro sąlygos. Staigūs temperatūrų svyravimai, netikėtos pavasarinės šalnos ar smarkios liūtys – visa tai gali akimirksniu pakeisti sezono eigą ir tapti rimta grėsme tiek būsimo derliaus kiekiui, tiek ūkininkų pajamoms. BTA draudimo vyresnysis rizikos vertintojas Gintaras Gurskis teigia, jog šių metų patirtis aiškiai parodė – šalnų rizika tampa vis aktualesnė Lietuvos ūkininkams. „Dėl besikeičiančio klimato žiemos darosi vis švelnesnės, o pavasariai prasideda anksčiau. Dėl šios priežasties augalai pradeda augti greičiau nei įprasta, o vėliau pasirodančios trumpalaikės šalnos gali padaryti didelės žalos pasėliams“, – tvirtina G. Gurskis. Jau skaičiuojami būsimi nuostoliai Panevėžio rajono ūkininkas Mindaugas Stankūnas pasakoja,…

Prasidėjus motociklų sezonui fiksuojama daugiau sunkių eismo įvykių, kuriuose nukenčia vairuotojai. Nors plačiai manoma, kad dažniausiai kaltas viršytas greitis ar neatsargus manevravimas, ekspertai vis dažniau įvardija kitą pavojų – prastą kelių infrastruktūrą. Motociklininkų bendruomenės atstovai pabrėžia, kad riziką kelia ne tik eismo sąlygos, bet ir slidūs ženklinimai, dulkės, gilios provėžos ar nekokybiškai suremontuoti kelio ruožai. Pasak draudimo bendrovės BTA Transporto žalų administravimo skyriaus vadovo Andriaus Gasparavičiaus, po avarijų, į kurias pateko motociklininkai, dažniausiai fiksuojamos ir sunkios traumos, ir dideli finansiniai nuostoliai. „Dažniausios motociklininkų patiriamos traumos – kojų ir rankų lūžiai, viso kūno sumušimai bei nubrozdinimai. Tokios avarijos neretai sukelia ir didelę žalą turtui ir sveikatai – nuostoliai dažnai prasideda nuo…

Didžiųjų miestų pagrindinėse arterijose piko metu net menkiausias susidūrimas gali sukelti grandininį efektą – spūstis kone visame mieste. Nors eismo įvykiai dažnai būna nežymūs, chaosą sukelia ne jų mastas, o vairuotojų nežinojimas, kaip greitai ir tinkamai spręsti situaciją. Savo ruožtu ekspertai pabrėžia, kad viena taisyklė gali išgelbėti gyventojus nuo paralyžiuotos transporto sistemos. Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių – Geležinio Vilko gatvė sostinėje. Čia intensyvus eismas nenutrūksta nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, todėl vos vienas incidentas gali sukelti eismo griūtį. Vėliau ji išsiplečia į visas pagrindines miesto arterijas, o kai sustoja ši gatvė – sustoja visas Vilnius. Dažniausios klaidos – emocijos, delsimas ir nežinojimas Pasak BTA Draudimo žalų departamento direktorės…

Beveik kas antra mirtis Lietuvoje susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis – tai viena skaudžiausių, bet dažnai ignoruojamų šalies sveikatos sistemos realijų. Ekspertai sako: nors mirtingumas išlieka didelis, situacija gali keistis, jei daugiau dėmesio skirsime prevencijai, sveikam gyvenimo būdui ir reguliarų tikrinimąsi laikysime ne išimtimi, o įpročiu. Remiantis Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiausiai gyvybių Lietuvoje – su jomis siejama beveik pusė visų mirties atvejų. 2023 m. jos sudarė apie 48 proc. visų mirčių šalyje. Tai reiškia, kad širdies ligos nusineša daugiau gyvybių nei onkologinės ligos, nelaimingi atsitikimai ar kitos ūmios sveikatos būklės kartu sudėjus. Pralaimime kovą prieš cholesterolį Pasak draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo žalų…

Lietuvoje vis dažniau tenka susidurti su ekstremaliais orų reiškiniais – smarkiomis liūtimis, škvalais ar krušomis. Jos ne tik trikdo kasdienį gyvenimą, bet ir sukelia didelę žalą gyventojų turtui. Nors apie klimato kaitą kalbama vis garsiau, mokslininkai pabrėžia: vieno įvykio nepakanka – išvadas reikia daryti per ilgesnį laikotarpį. „Tokių vasaros audrų, kurios kyla per didelius karščius ar staigiai keičiantis orui – kai po tvankios dienos netikėtai ateina šaltas oras – pastaruoju metu pasitaiko dažniau. Vis dėlto sakyti, kad Lietuvoje audros ar stiprūs vėjai žymiai suintensyvėjo, dar būtų per anksti. Kol kas aiškių, patikimų skaičių, rodančių tokią tendenciją, neturime“, – teigia Vilniaus universiteto klimatologas prof. dr. Egidijus Rimkus. Savo ruožtu draudimo bendrovė…

Pavasarį laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius gerokai suintensyvėja. Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, būtent gegužę fiksuojama daugiausia pranešimų apie keliuose partrenktus gyvūnus. Lietuvos policijos atstovų teigimu, tokių susidūrimų mastas pavasarį prilygsta rudeniniam pikui, o nelaimės kyla net ir tuomet, kai vairuotojai elgiasi atsargiai. Gegužė – absoliutus lyderis pagal susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių. AAD duomenys rodo, kad būtent šį mėnesį per pastaruosius trejus metus užfiksuota daugiausia pranešimų apie partrenktus gyvūnus. Kasmet jų skaičius viršijo tūkstantį, o 2024 m. peržengė net 1,3 tūkst. ribą. Tai patvirtina ir draudimo bendrovės BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius, kuris pabrėžia, kad gegužę incidentų skaičius pasiekia…

„European Merchant Bank“ („EMBank“) prisijungė prie didžiausios Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenę telkiančios bei paslaugas verslui plėtojančios organizacijos – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei tapo šios organizacijos nariu. Pasak „EMBank“ vadovo Sarp Demiray, prisijungimas prie Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų – tai labai svarbus žingsnis, stiprinant ryšius su Lietuvos verslo bendruomene ir dar aktyviau prisidedant prie bendro šalies ekonomikos augimo. „Tik artimai bendradarbiaudami ir dalindamiesi tarpusavio patirtimi galime sukurti bei palaikyti tvarią, stiprią verslo aplinką Lietuvoje. Na, o prisijungimas prie vienos didžiausių verslo organizacijų, mums yra dar vienas tvirtas žingsnis, stiprinant bendradarbiavimą su smulkiuoju ir vidutiniu verslu (SVV). Šios organizacijos narių veikla puikiai atspindi dinamišką SVV…