Atšilus orams į žaidimų aikšteles, daugiabučių kiemus ir parkus pabyra žaidžiantys, bėgiojantys, dviračiais, riedučiais, paspirtukais ir riedlentėmis važinėjantys vaikai. Deja, nustygti vietoje negalintys, visur lipantys, bėgantys, paskui kamuolį lekiantys mažieji dažnai neišvengia ir traumų, susižaloja patys ar sužeidžia aplinkinius. Nepaisant dažnų vaikų patiriamų nelaimingų atsitikimų, draudikai pastebi, kad nepilnamečiai gerokai rečiau nei suaugusieji yra apdraudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ar asmens civilinės atsakomybės draudimu. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis vos 20 proc. asmens draudimu apdraustų gyventojų yra mažamečiai. „Lietuviai gerokai dažniau apdraudžia save, savo antrąją pusę nei vaikus. Dažnai toks sprendimas grindžiamas įsitikinimu, kad vaikai būdami tėvų priežiūroje yra bet kokiu atveju apsaugoti ir jiems joks pavojus negresia. Be to,…

Lietuvos komerciniai bankai yra išdavę beveik 3,5 mln. debeto ir kredito mokėjimo kortelių, tačiau dauguma jų turėtojų nežino ne tik jų skirtumų, bet ir kiek kainuoja pati kortelė. „Citadele“ banko inicijuoto kokybinio tyrimo duomenimis, klientai pageidautų aiškesnės kainodaros, o paprasčiausias sprendimas galėtų būti fiksuoti su kortelėmis susijusių banko paslaugų mokesčiai. „Tyrimas parodė, kad pirmąjį banką žmonės dažniausiai pasirenka arba neturėdami kito pasirinkimo, pavyzdžiui – konkrečiu darbdavio nurodymu, arba per daug neanalizuodami dar mokykloje ar universitete. Jie lieka lojalūs pirmajam savo bankui, tačiau nesijaučia užtikrinti, kad naudojasi geriausiu pasiūlymu ir stengiasi turėti alternatyvą“, – sako „Citadele“ banko Rinkodaros departamento direktorė Ada Mockutė. Paaiškėjo, kad komercinių bankų klientai Lietuvoje labiausiai mėgsta populiariausias…

Šiomis dienomis tūkstančiai bankų verslo klientų į savo sąskaitas gavo netikėtą dovaną iš elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ – 1 euro centą. Mokėjimo paskirties lauke buvo įrašytas toks tekstas: „Paysera.lt IBAN sąskaita – tai 0 Eur už pinigų įskaitymą iš kitų bankų ir pervedimus sistemos viduje, o pervedimas į kitus bankus tik 0,15 Eur“. Tiesa, dovaną apkartino tai, kad bankai už šį įskaitymą iš savo klientų nuskaičiavo komisinį mokestį – dažniausiai 0,35 arba 0,41 Eur. „Šia akcija siekėme atkreipti įmonių dėmesį į bankų taikomus didžiulius dvigubus komisinius mokesčius – už pinigų pervedimą moka ne tik pinigų siuntėjas, bet ir gavėjas. Taigi apmokestinama tai, kas bankams beveik nekainuoja. Beje, tokį mokestį…

Dažnas suaugęs žmogus savo piniginėje nešiojasi vieną ar kelias mokėjimo korteles, kuriomis atsiskaito ir už didelius, ir už smulkius pirkinius. O nuo kokio amžiaus mokėjimo kortele gali pradėti naudotis vaikai? Patarimais, kada reikėtų savo atžalą supažindinti su mokėjimo kortelėmis ir kaip tinkamai tai padaryti, dalijasi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Kokio amžiaus vaikui jau reikia mokėjimo kortelės? Kada vaikui geriausia pradėti naudotis kortele, yra ir tėvų, ir paties vaiko sprendimas. Tėvai gali paskatinti vaiką naudotis mokėjimo kortele tam, kad jis galėtų patogiau atsiskaityti už smulkius pirkinius. Taip pat būtinybę įsigyti kortelę dažnai lemia ir savarankiškos vaiko kelionės, ekskursijos, į kurias jis susiruošia be tėvų, su mokyklos klase ar…

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai. O jaunimas iki 25 metų mieliau negu vyresni žmonės naudoja korteles atsiskaitydami už nedidelės vertės pirkinius, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiamame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Įvedus eurą kortelėmis atsiskaitoma dažniau Šalių centrinių bankų duomenimis, 2015 metais atsiskaitymų kortele skaičius Lietuvoje išaugo labiausiai – buvo 17,5 proc. didesnis negu prieš metus. Latvijoje augimo tempas pasiekė 16,4 proc., Estijoje – 6,5 procento. „Sparčiausią metinį augimo tempą Lietuvoje iš dalies lėmė euro įvedimas – dėl to, kad 2014 metų pabaigoje į bankų sąskaitas pateko didelė dalis…

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis. Nuolat turime rinktis, ar įsigyti tai, ko norisi šiandien, ar šias lėšas skirti didesniems ateities tikslams įgyvendinti. Atsispirti pagundoms padeda ne tik reguliariai atidedama tam tikra lėšų dalis, bet ir papildomos kaupimo priemonės, tokios kaip investicinis gyvybės draudimas“, – sako bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Pasak jos, dažniausiai klientai lėšas kaupia vaikų mokslams, pradinei būsto įmokai, taip pat…

Skolinimosi vartojimo reikmėms mastas Lietuvoje pernai augo sparčiau negu Estijoje, nors pajamos mūsų šalyje didėja lėčiau. Lietuvoje skolintis įsidrąsino tie, kam pragyventi lieka pakankamai lėšų, dažniausiai – 24-35 metų gyventojai. Vidutiniškai vartojimo reikmėms lietuviai skolinasi 2,5 tūkst. eurų – mažiausiai iš Baltijos šalių, rašoma naujausiame SEB ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rengiamame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Ilgą laiką mažėjęs vartojimo paskolų portfelis pernai pradėjo sparčiai augti Lietuvoje 2015 metai buvo lūžio metai finansų institucijų teikiamų vartojimo paskolų rinkoje. Mūsų šalyje pernai vartojimo paskolų ir kitų paskolų, išskyrus paskolas būstui, portfelis ūgtelėjo 6,3 procento – daugiausiai tarp Baltijos šalių, nors pagal vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą Lietuva niekaip nepasiveja nei Latvijos,…

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2016 metų pirmą ketvirtį pasiekė 65,1 mln. EUR ir, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, kai jis sudarė 38,7 mln. EUR, augo 68 proc. Didžiąją portfelio dalį – 46,88 mln. EUR – šį ketvirtį sudarė vartojimo paskolos, kurių apimtys, lyginant su praėjusiais metais, augo 61 proc. Verslo paskolų dalis per pirmus tris šių metų mėnesius pasiekė 18,28 mln. EUR ir augo 90 proc. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, nuosekliai augantis banko paskolų portfelis žymi banko siekį tapti rinkos lyderiu teikiant vartojimo paskolas. „Banko vartojimo paskolų portfelį metų pradžioje labiausiai augino nauji banko produktai – tokie kaip refinansavimas, paskola…

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 12,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 11,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per 2015 metų pirmą ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 18,4 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 18,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras Šių metų pradžioje šalies ekonomikai buvo būdinga gerai subalansuota plėtra – sparčiu tempu augo ir pramonės produkcija, ir vidaus rinka, optimistiškai dėl šių metų rezultatų nuteikia ir vykstanti kryptinga eksporto pertvarka. Banko paskolų portfelis dėl gerėjančių verslo ir gyventojų…

Baltijos šalių gyventojų nurodoma pajamų suma, jų manymu, reikalinga, kad galėtų pradėti taupyti pensijai, yra nepalyginamai didesnė negu jau taupančiųjų vidutinė per mėnesį senatvei atidedama suma. Pavyzdžiui, dar netaupantys lietuviai nurodo, kad tam, kad jie pradėtų taupyti senatvei, jiems reikėtų 629 eurais didesnių pajamų, nors tie, kurie taupo pensijai, vidutiniškai tam skiria dešimt kartų mažiau – 64 eurus. Anot ekspertų, tai rodo, kad per mažos pajamos dažnai yra tik formali netaupymo pensijai priežastis, rašoma naujausiame SEB banko ekspertų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parengtame leidinyje „Baltic Household Outlook“. Pensijai jau sako taupantys daugiau negu trečdalis 30-55 m. lietuvių Pernai metų pabaigoje SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikto pasirengimo pensijai tyrimo…