Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, 5 proc. padaugėjo žmonių, per pastaruosius trejus metus pasiėmusių dvi-tris vartojimo paskolas ir tiek pat sumažėjo tokių, kurie minėtu laikotarpiu turėjo tik vieną kreditą. 7 iš 10 besiskolinusių žmonių paskolą ėmė iš to paties kreditoriaus ir ilgesniam terminui nei pernai. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa. Praėjusiais metais atlikta analogiška apklausa parodė, kad 1 paskolą per pastaruosius trejus metus yra ėmę 56 proc. apklaustųjų, kai šiemet šis skaičius siekia jau 61 proc. Tuo metu 2-3 paskolas minėtu laikotarpiu pernai teigė ėmę 29 proc., o šiais metais – 34 proc. gyventojų. 4-5 paskolų pernai prireikė 5 proc., o šiemet – 7…

Ketvirtadaliui Lietuvos smulkių ir vidutinių įmonių per artimiausius 12 mėnesių prireiks papildomo finansavimo, rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas. Spręsdami verslo finansavimo klausimus, beveik 30 proc. verslininkų ketina naudotis bankų paskolomis, kas šešta įmonė tikisi gauti lėšų investicijoms iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Bendrovei „Spinter tyrimai“ banko užsakymu apklausus daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių šalies įmonių, paaiškėjo, kad lėšų poreikis ypač svarbus gamybos sektoriaus bendrovėms. Net 43 proc. gamybos įmonių vadovų teigė, jog per 12 mėnesių verslui prireiks papildomo finansavimo. Su išorinių lėšų poreikiu susidurs 22 proc. prekybos ir paslaugų įmonių. Finansavimo poreikį smulkieji verslininkai linkę tenkinti pasinaudodami banko paskolomis (28 proc.), ES struktūrinių fondų instrumentais (16 proc.), taip…

Daugelis Lietuvos gyventojų sutinka – taupyti yra būtina. Tik taupymo būdus žmonės renkasi skirtingus: vieni kaupia grynuosius pinigus namuose, kiti – padėję terminuotuosius arba kaupiamuosius indėlius ar pasirinkdami kitas priemones. Pastebima, kad šiuo metu, esant itin mažoms terminuotųjų indėlių palūkanoms, vis dažniau ieškoma alternatyvų jiems. „Rinkos pokyčiai turi įtakos ir klientų poreikiams. Šiuo metu net tradicinius taupymo būdus linkę rinktis klientai dairosi naujų taupymo priemonių, kurios leistų daugiau sukaupti. Atsižvelgdami į tai, siūlome naują taupymo produktą, užtikrinantį fiksuotą metinę grąžą ir suteikiantį galimybę uždirbti papildomai. Šis produktas yra tinkamas klientams, ieškantiems saugaus taupymo būdo, pastovių palūkanų, kartu – papildomų galimybių“, – sako Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotoja, Verslo plėtros tarnybos…

Nuo lapkričio 1 d. DNB bankas atsisakys atskirų mokesčių privatiems klientams už sąskaitų administravimą, lėšų įskaitymą bei visų rūšių pervedimus internetu eurais Europos ekonominėje zonoje (įskaitant paslaugų apmokėjimą, e-sąskaitas, apsipirkimą interneto parduotuvėse). Juos pakeis vienas minimalus paslaugų mokestis – 0,8 Eur per mėnesį. Tuo tarpu aktyviems banko klientams kainodara bus suskirstyta į krepšelius – kiekvienas klientas galės pasirinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį mokėjimo krepšelį ir vietoj įvairių skirtingų įkainių mokėti vieną fiksuotą sumą per mėnesį. „Rugpjūtį DNB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 38 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kiek jie moka už banko paslaugas. Tai rodo, kad atėjo metas paprastesnei, skaidresnei ir patogesnei bankininkystės paslaugų kainodarai. Būdamas ištikimas savo…

SEB grupės ekonomistai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia, kad euro zonos ekonomikos plėtra yra gana sklandi nepaisant pastarojo laikotarpio iššūkių. Ekonomistai laikosi nuomonės, kad „Brexit“ referendumo padariniai turi daugiau politinę, o ne ekonominę įtaką euro zonai. Tikimasi, kad JAV prezidento rinkimuose staigmenos nebus ir Hillary Clinton bus išrinkta šalies prezidente. Vis akivaizdžiau, kad Federalinis rezervų bankas (FED) dar šiais metais vieną kartą didins bazinę palūkanų normą, o Europos Centrinis Bankas (ECB) rudenį sumažins išplėstinės turto pirkimo programos apribojimus, bet indėlių palūkanų normos daugiau nebeleis žemyn. Baltijos šalių ekonomika kol kas auga lėčiau, negu tikėtasi, bet laukiama jos plėtros paspartėjimo 2017 metais. Euro zonos ekonomika šiemet augs…

SEB banko duomenimis, daugiau kaip kas trečia (37 proc.) nauja būsto paskola pirmą šių metų pusmetį buvo suteikta vienam asmeniui, t.y. nedalyvaujant bendraskoliams. Statistika rodo, kad tokių paskolų dalis visame paskolų portfelyje pastaruosius keletą metų pamažu didėja. „Paanalizavus statistiką, galima daryti prielaidą, kad pamažu įsidrąsina skolintis tie, kurie gyvena vieni. Tai daugiausia lemia socialiniai gyvenimo aspektai, pavyzdžiui, vėliau kuriamos šeimos. Viena vertus, kai skolinasi žmogus, kuris gyvena vienas, jo galimybės tarsi yra didesnės visos pajamos tenka jam pačiam. Kita vertus, sprendimas rizikingesnis, nes galimybės grąžinti paskolą ateityje bent jau kurį laiką priklauso nuo vienintelio pajamų šaltinio“, sako Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė. Šių metų SEB banko rodikliai rodo,…

Nedarbo lygis šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, buvo 1,4 proc. punkto mažesnis ir sudarė 8 procentus. Šis pokytis patvirtina besitęsiančią nedarbo lygio šalyje mažėjimo tendenciją, kuri šiuo metu yra palanki ir ieškantiesiems darbo, ir jį turintiems. Mažesnis nedarbo lygis prisideda prie augančio vidutinio darbo užmokesčio ir visuminės paklausos šalyje didėjimo. Visgi mažėjantis nedarbas kelia ir vis daugiau iššūkių įmonėms, kai kuriuose Lietuvos regionuose neberandančioms norinčių ir galinčių dirbti asmenų. Užimtumą gerina nepalankūs demografiniai pokyčiai Užimtumo lygis vėl pagerino rekordą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – mūsų šalyje dirba ir gauna darbo pajamų 69,5 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Pagal šį rodiklį atsiliekame nuo Estijos, bet lenkiame…

Daugumai lietuvių žodis „skola“ nėra svetimas. Vieniems su juo teko „susipažinti“ perkant būstą, automobilį ar televizorių, kitiems – gal pritrūkus pinigų studijoms ar net verslui. Susidūrus su finansiniais įsipareigojimais, skolas kiekvienas grąžina jam priimtiniausiu būdu. Socialinių mokslų daktaras Žygimantas Grakauskas atskleidžia, kad tai priklauso nuo žmogaus pasitikėjimo savimi. Anot jo, tie, kurie pasiruošę skolos įmokas mokėti reguliariai, kad ir po didesnę sumą vienu kartu, savimi pasitiki labiau nei tie, kurie įsipareigojimus stengiasi dengti mokėdami dažniau, bet po mažesnę sumą pinigų. Vartotojų finansinė elgsena – užkoduota genuose „Dažniausiai žmonės jau save pažįsta ir žino, kokia yra jų finansinė elgsena. Tarkime, jei atsidėti ir neišleisti pinigų ilgesnį laiko tarpą yra sudėtinga, pasiskolinęs…