Nevyriausybinės kultūros ir meno organizacijos, kurių veikla grindžiama dvišaliais ar daugiašaliais tarptautiniais projektais bei inovatyvių pasaulio kultūros patirčių pristatymu Lietuvoje, reiškia susirūpinimą dėl praeitos ir dabartinės kadencijos seimo sprendimų įtakoto šio kultūros sektoriaus mokesčių ir kaštų augimo bei ekonominės veiklos blogėjimo. Drastiškas mokesčių didinimas bei netiesioginių kaštų augimas, numatomas nuo 2009 sausio 1, šiam sektoriui gresia žlugimu. Preliminariais paskaičiavimais, vieno projekto kaštai, kaip beveik jokiam kitam šalies ūkio sektoriui, gali išaugti nuo 20 iki 50 proc. Visą nepriklausomybės laikotarpį itin sunkiomis sąlygomis veikusio, tačiau Lietuvoje nematytus novatoriškus kultūros ir profesionaliojo meno reiškinius, skatinančius kūrybingos visuomenės vystymąsi, stiprinančius Lietuvos konkurencingumą bei Lietuvą užsienyje reprezentuojančius projektus pristatančios nevyriausybinės kultūros organizacijos, Lietuvos tūkstantmečio ir Vilniaus tapimo Europos kultūros sostine išvakarėse ima abejoti galimybėmis normaliai tęsti savo veiklą savo šalyje. Nuolat tarptautinius kultūros ir meno projektus (kurie lygintini su pažangių užsienio technologijų diegimu įvairiose mokslo srityse) rengiančioms organizacijoms dėl praeitos kadencijos Seimo sprendimų ir naujosios Vyriausybės programos 2009 m. nusimato ir tiesioginis, ir netiesioginis mokesčių bei kaštų augimas. Nuo 2009 sausio 1 d. įsigaliosiančiu Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio pakeitimu įvedamas naujas mokestis – 15 proc. už išmokas užsienio atlikėjams/trupėms (nepaisant to, kad tai nevyriausybinis sektorius – pelno nesiekiančios organizacijos), po naujosios koalicijos numatomo mokesčių suvienodinimo – šio sektoriaus kaštus padidins veikiausiai jau 20 proc. Naujoji Vyriausybė numato naikinti PVM lengvatas. Tai padidins šio kultūros sektoriaus kaštus dar 14-19 proc. Be to, ketinama iki šiol neapmokestintam kultūros renginių lankymui (bilietams) įvesti PVM. Ekonomikos recesijos periodu, kai daugelis šalies gyventojų mažina savo išlaidas (viešųjų apklausų duomenimis – pirmiausia ribodami kultūros renginių lankymą), šio išlaidų augimo perkelti ant mokėtojų pečių neįmanoma, tad atitinkamai mažės sektoriaus galimybės patiems dengti išlaidas papildomais 14-19 proc. Panaikinus PVM lengvatas ir padidinus PVM tarifą, akivaizdu, jog brangs teatrų bei salių nuoma, į Lietuvą atvykstančių užsienio atlikėjų ir Lietuvos kūrėjų kelionės, viešbučių ir apgyvendinimo paslaugos, maitinimo paslaugos, iki šiol tik patentininkų (siuvimas, vertimai, stalių paslaugos, reklamos paslaugos, įrangos nuoma ir kt.) teiktos paslaugos, bus apmokestinami autorinių honorarų gavėjai. Jei ministerijų biudžetai, pagal prognozuojamą bendrą nacionalinio biudžeto taupymo tendenciją, bus mažinami – atitinkamai, o gal net gerokai daugiau mažės ir įvairioms kultūros bei meno programoms skiriamos lėšos. Be to, Lietuvoje veikiantis nevyriausybinių kultūros įmonių finansinės apskaitos reguliavimas jau iki šiol buvo gerokai sudėtingesnis ir biurokratiškesnis nei ES šalyse. Galioja absurdiškų ribojimų, kurių nerasime kitose šalyse – tai silpnina Lietuvos subjektų konkurencingumą ES kūrybinių veiklų ekonomikoje, o 2008 rugsėjo 15 įsigaliojęs naujausias Viešųjų pirkimų įstatymas, didžiąją nevyriausybinio sektoriaus dalį pavertęs Perkančiosiomis organizacijomis, pakerta bet kokį sektoriaus gyvybingumą – verčia užsiiminėti ne tiesiogine savo veikla, bet kiekvieno net ir mažiausio pirkinio apiforminimu keletu dokumentų. Kultūros sektorius nėra reformuotas nuo sovietmečio, ypač komplikuota tebelieka būtent nevyriausybinių organizacijų padėtis. Kultūros sferai skiriamas likutinis finansavimas, įvairių šaltinių duomenimis – mažiausia dalis nuo BVP visoje ES. Festivalių ar spektaklių pastatymų finansavimas net nuo Lenkijos, Čekijos, Serbijos skiriasi 2-6 kartus, nuo Prancūzijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės – dešimtis ir net šimtus kartų. Veiklos mažinimas pageidaujamo efekto neduos – dauguma atveju jis tik sunkins šios srities operatorių veiklos sąlygas, nes be adekvačios senosioms ES šalims kultūros politikos dauguma šios sferos operatorių esminę administravimo ir funkcionavimo, o nemažą ir pačių projektų kaštų dalį apmoka būtent iš veiklos pajamų. Todėl tikėtina, kad nemažai įstaigų gali nutraukti ar sustabdyti savo veiklą – taip kultūros rinka gali tapti gerokai skurdesnė ir vienakryptė, valstybės iždas netektų net ir iki šiol rinktų mokesčių, dalis šiame sektoriuje dirbusių žmonių kreiptųsi į darbo biržas. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos šio scenarijaus atveju numato savo veiklą tęsti beveik tik užsienyje – taigi kyla ir Lietuvos kultūros emigracijos grėsmė. Suprantame, jog šiuo metu Valstybė priversta vykdyti „diržų veržimosi” politiką, tačiau manome, jog ji turėtų būti adekvati ir solidariai proporcinga skirtingų visuomenės sluoksnių ir veiklos sektorių atžvilgiu, o ne drastiška. Todėl pateikiame siūlymus, nereikalaujančius didelių finansinių injekcijų ir galinčius sušvelninti tarptautinių inovatyvių kultūros projektų sektoriaus padėtį: atšaukti numatomą naują, nuo 2009 sausio 1 turintį įsigalioti pelno mokestį už išmokas užsienio atlikėjams/trupėms arba jo netaikyti nesiekiančioms pelno ir paramos gavėjo statusą turinčioms kultūros veikla užsiimančioms organizacijoms; PVM lengvatų kultūros renginių lankymui bei užsienio paslaugų apmokėjimui nemažinti arba jas mažinti bent jau panašia, kaip kitoms ūkio šakoms, proporcija; padidinti PVM mokėtojo registravimo limitą iki 517 920 litų už bendrą suteiktų paslaugų atlygio sumą per metus, t.y. sutapatinti su ES teise. peržiūrėti 2008 rugsėjo 15 įsigaliojusį Viešųjų pirkimų įstatymą; išspręsti ar bent jau per ekonominės krizės pasekmes mažinančių naujosios vyriausybės priemonių paketo galiojimo laikotarpį sumažinti (50 proc.?) valstybinių salių nuomos problemą, ypač – VEKS programoje esantiems renginiams; planuojant 2009 ir 2010 metų biudžetus atskiroms KM programoms/KRF finansavimo nemažinti, labai atidžiai su operatoriais aptarti bet kokį finansavimo mažinimą, adekvačiai siejant jį su mokesčių pasikeitimais; pakeisti, optimizuoti Teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymą, priartinant jį prie šiandienos realybės ir jos poreikių; aptarti su nevyriausybininkų sektoriumi KM ir KRF skiriamo finansavimo sąmatų sudarymo principus, mažinti formalius apribojimus; tartis su nevyriausybininkų sektoriumi dėl įstatymų keitimų, mokesčių didinimo, dėl nevyriausybinių organizacijų platesnio (proporcingesnio) atstovavimo įvairiose tarybose, ekspertų ir kitose sprendimo galią turinčiose komisijose; nebeskirstyti kultūros sektoriaus į „valstybinį” ir „privatų” – imtis integruotos, abi sektoriaus puses vienijančios, o ne atskiriančios kultūros politikos. Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys): info@vilniusfestivals.lt