Studijos

„DocHub“ – VU įvykdytas projektas, pakeitęs doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų lauką Ukrainoje

Siekiant esminių pokyčių švietimo sistemoje ir geresnių galimybių doktorantams Ukrainoje, buvo įgyvendintas unikalus Vilniaus universiteto (VU) koordinuojamas projektas „Strateginė partnerystė gerinant Ukrainos regionų doktorantūros mokslinius tyrimus, bendrųjų gebėjimų ugdymą ir akademinio rašymo įgūdžius“ („DocHub“), sujungęs 11 Ukrainos universitetų bei tyrimų institutų ir 4 Europos universitetus.

Į mokslinių tyrimų plėtrą orientuotas projektas viršijo išsikeltus lūkesčius, įvykdė svarbius pokyčius mokslo srityje – tai pastebėjo ir įvertino Europos Komisija pripažindama jį geriausiu struktūrinės partnerystės projektu tarp 287 šiais metais užbaigtų projektų. Apie projektą pasakoja jo koordinatorė, VU Duomenų mokslų ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkė prof. dr. Valentina Dagienė ir prof. dr. Liudmyla Kryvoruchka iš Ukrainos nacionalinio universiteto „Kijevo Mohylos akademija“ (UKMA).

„DocHub“ – nacionalinės reformos tęsinys

Pasak prof. L. Kryvoruchkos, „DocHub“ yra ankstesnių Ukrainoje vykdomų projektų, skirtų naujam doktorantūros studijų modeliui kurti, tęsinys. UKMA – nacionalinių reformų lyderė, pirmoji ir vis dar vienintelė institucija, įvedusi doktorantūros studijas, sukurtas pagal Europos aukštojo mokslo erdvės rekomendacijas.

„Ukrainos švietimo sistemoje, ypač – mokslinių tyrimų srityje, šiuo metu vyksta reformos. Šiais metais išleidome pirmuosius jau reformuotos sistemos absolventus, įstojusius 2016 m. Nacionalinė reforma nurodė, kad mokslinis švietimas turėtų būti įgyvendinamas struktūrinių studijų forma ir įtraukiant mokslinių tyrimų komponentą. Taigi iš esmės „DocHub“ projektas yra smulkesnių projektų dar nuo 2003-ųjų tęsinys“, – sako prof. L. Kryvoruchka.

Be Bolonijos švietimo sistemos rekomendacijų reformos įgyvendinimo, vienas esminių „DocHub“ tikslų, kurį iškėlė projekto iniciatorius dr. Mychailo Wynnyckyj, yra Ukrainos universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimas. Pasak prof. L. Kryvoruchkos, tai svarbus uždavinys, nes Nacionalinė mokslų akademija Ukrainoje vis dar atskirta nuo universitetų sistemos. „DocHub“ šiuo klausimu padeda įvesti naujus formatus, kuriais toks bendradarbiavimas galėtų vykti – abipusį mokymą (angl. mutual teaching), bendradarbiavimą dėstymo ir koordinavimo srityse (angl. co-teaching, co-supervising) ir didelių institucinių tyrimų grupių, galinčių kreiptis dėl projektų finansavimo, steigimą.

„Šis projektas, jungiantis tarptautinius universitetus, labai svarbus ir todėl, kad Ukrainoje nėra vyraujančio mokslinių tyrimų esmės ir kokybės supratimo. Dabar daugelis žmonių abejoja dėl įvairių švietimo reformų, nes niekas iki galo nesupranta, kaip viskas turėtų vykti. Tik po pirmųjų reformos metų supratome, kad ją įgyvendinti galima ir bakalauro ar magistrantūros studijose, tačiau kyla labai daug klausimų, kaip ta reformuota sistema turėtų atrodyti“, – aiškina prof. L. Kryvoruchka.

Netikėti rezultatai ir iššūkiai

Vienas iš „DocHub“ tikslų buvo ir akreditavimo proceso sukūrimas. Šį pavasarį Nacionalinė kokybės vertinimo ir akreditavimo agentūra (National Agency for Quality Assessment and Accreditation) pradėjo doktorantūros programų akreditavimo procesą, buvo daug iššūkių: „Reikėjo mokyti ekspertus, nustatyti tam tikrus standartus, ir tai parodė labai svarbų mūsų projekto vaidmenį Ukrainoje. Dabar akivaizdu, kad mokslinių tyrimų institutai ir universitetai turėtų būti akredituoti skirtingai ir visi universitetams taikomi reikalavimai negali būti analogiškai taikomi mokslinių tyrimų institutams.“

Dar viena svarbi užduotis buvo teisinės dokumentacijos pertvarkymas pagal kitų institucijų rekomendacijas dėl doktorantūros studijų programų organizavimo. Projekte buvo siekiama sukurti ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo ryšius, modelius bei nuostatus, ir įvairių sričių dalykų mokymo programas.

„Mes sukūrėme 31 naujos krypties doktorantūros programą: 18 specialiųjų kursų 5 srityse ir 12 taikomųjų įgūdžių (angl. transferable skills) programų. Didžiausias projekto tikslas buvo įsteigti 5 „DocHub“ centrus ir suburti kuo daugiau regioninių institucijų bendradarbiauti bei dalytis gerąja patirtimi. Šiuos centrus įsteigėme sudarydami net 47 tarpinstitucines sutartis, kurios leido 700 doktorantų dalyvauti įvairiose projekto veiklose“, – sako koordinatorė Ukrainoje.

Projekto metu paaiškėjo, kad šie centrai galėtų būti skirti ne tik doktorantams, bet ir kitų pakopų studentams bei tyrėjams, kuriuos vienija tie patys ar panašūs interesai. „Įkūrėme grupių tarp daugiau sričių, nei tikėjomės: Finansų, Informacinių technologijų ir taikomosios matematikos, Biologijos ir chemijos, Švietimo politikos bei Politikos ir socialinių mokslų. Matome didelį šių centrų plėtros potencialą ir ateityje, rengiant kursus įvairioms grupėms ir įvairiais formatais, kad visi nauji įgūdžiai, reikalingi tyrėjams visame pasaulyje, būtų sėkmingai perduodami“, – sako prof. L. Kryvoruchka.

Be viso projekto, VU koordinavo ir dvi iš šių grupių – Informatikos ir Biochemijos. „Turėjau galimybę supažindinti doktorantus su informatikos sritimi VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute, o prof. Edita Sužiedelienė vedė biochemijos kursus, supažindino doktorantus su naujais ir moderniais prietaisais, laboratorijomis VU Gyvybės mokslų centre. Be to, VU buvo atsakingas ir už daugybę kitų būtinų procesų projekto metu“, – teigia projekto vadovė prof. V. Dagienė, kuri su prof. E. Sužiedeliene dalyvavo daugybėje projekto veiklų, vedė specialius seminarus Ukrainos aukštųjų mokyklų doktorantams.

Bendradarbiavimas – kelias į sėkmę

„DocHub“ projekto metu skirtingų dalykų grupių komandos bendradarbiavo tarpusavyje bei su Europos partneriais ir pasiekė puikių rezultatų. Unikalus projektas sulaukė didelio dėmesio viešuose renginiuose ir regioniniuose pristatymuose, jį pastebėjo net Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga. „DocHub“ buvo vienas iš keturių projektų, kuriuos Europos Komisija atrinko iš beveik 300 kitų. Prof. V. Dagienė sako, kad tai netikėtas, bet svarbus pasiekimas.

„Šio projekto pradžioje buvo daug neaiškumo – dalyvavo daugybė institucijų, todėl VU teko daug darbo ir atsakomybės, kad ambicingo projekto koordinavimas vyktų sklandžiai. Vis dėlto visus įkvėpė Ukrainos koordinatorių tikėjimas šia idėja. Mokslininkai ir ekspertai iš VU – dr. Aurelija Jakubė, dr. Valdas Jaskūnas, prof. Edita Sužiedėlienė, finansų vadovė Aleita Markevič, doktorantūros skyriaus vedėja Virginija Uksienė ir kiti mielai dalyvavo šiame projekte ir dėjo visas pastangas, kad viskas pavyktų“, – sako prof. V. Dagienė.

Prof. L. Kryvoruchka sutinka, kad universitetų, mokslininkų ir tyrėjų bendradarbiavimas yra būtinas ir suteikia geriausias galimybes dalytis žiniomis, patirtimi ir įgyvendinti sudėtingus pokyčius, kurie būtų neįmanomi nebendradarbiaujant.

„Iš pradžių planavome vykdyti 15 mainų tarp 5 universitetų, kad po 3 doktorantus iš kiekvieno universiteto galėtų išvykti į užsienį ir mėnesį praleisti partnerio universitete. Tačiau vėliau nusprendėme, kad daugiau doktorantų turėtų būti suteikta ši galimybė ir tai buvo labai sėkmingas sprendimas, nes dvigubai daugiau doktorantų galėjo dalyvauti įvairiose veiklose, pavyzdžiui, VU doktorantų konsorciume, kurį įkūrė ir plėtojo prof. V. Dagienė. Pasinaudojome ir bendradarbiavimu su kitu ERASMUS projektu 2018 m., kuris suteikė galimybę išsiųsti dar daugiau doktorantų į Vilnių“, – pasakoja prof. L. Kryvoruchka.

Pasak koordinatorės, projekto metu 42 doktorantai vietoje 15 atvyko į Vilnių ir įgijo tarpkultūrinės patirties, kuri labai reikalinga tolesnėje karjeroje. Vis dėlto didžioji dalis suplanuotų mainų paskutiniais projekto įgyvendinimo metais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos.

Išmoktos pamokos ir ateities planai 

Pasak prof. L. Kryvoruchkos, galimybė susipažinti su geriausiomis švietimo sistemos praktikomis bendradarbiaujančiuose Europos universitetuose sudarė puikias sąlygas išskirti ir tinkamiausius metodus Ukrainos institucijoms. Pavyzdžiui, iš VU pasisemta žinių bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir studijų programų rengimo srityse: „Tai stiprioji Lietuvos mokslo reguliavimo sistemos savybė, iš VU turime daug ko pasimokyti – lankydamiesi VU fakultetuose surinkome daug informacijos apie studijų programų rengimą, koordinavimą ir kitas sritis.“

Prof. V. Dagienė pastebi, kad Ukrainos doktorantai yra labai smalsūs ir atviri naujų sričių pažinimui, ir yra įsitikinusi, kad, nepaisant iššūkių, projekto vykdymas turėjo daug privalumų. „Manau, kad VU yra patikima, solidi ir daug patirties sukaupusi institucija, gebanti koordinuoti tokio masto projektus. Ukrainoje dabar vyksta tai, kas ne taip ir seniai vyko mūsų šalyje atgavus nepriklausomybę, taigi mus vienija ir bendra istorija. Be to, kai ko nors mokome kitus, pasitempiame ir patys. Manau, kad tai buvo abipusė nauda.“

Bendradarbiavimas su kitais Europos Sąjungos universitetais, kaip sako prof. L. Kryvoruchka, taip pat buvo labai naudingas. „Suomijos Tamperės universitetas, kurio nacionaliniai įstatymai yra labai panašūs į Ukrainos, pasiūlė idėją, kaip valdyti kai kuriuos švietimo sistemos procesus. Mokymai Prancūzijos Liono Lumiere 2-ajame universitete padėjo surinkti daugiau informacijos apie doktorantūros mokyklas – dėl didelio doktorantų skaičiaus šalyje šis universitetas turi patirties valdant būsimą studentų užimtumą baigus doktorantūros studijas, o tai yra didelė problema Europoje.“

Prof. L. Kryvoruchka teigia, kad projektas parodė ir kitus svarbius aspektus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ateityje. „Niekada negalima kopijuoti tos pačios sistemos ir metodų iš kitos institucijos, būtina susikurti autentišką doktorantūros steigimo viziją. Ši studijų pakopa – sudėtingas lygmuo, neturintis visiems tinkančio recepto, todėl geruosius pavyzdžius svarbu pritaikyti įvertinant savas galimybes ir šalies reguliavimus.“

KA2 gebėjimų stiprinimo aukštojo mokslo šalyse partnerėse projektas „Structuring cooperation in doctoral research, transferrable skills training, and academic writing instruction in Ukraine’s regions“ (DocHub) Nr. 574064-ЕРР-1-2016-1-LT-EPPKA2-CHBE-SP yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos ERASMUS+ programos.

Pranešimą paskelbė: Gretė Gerulaitytė, Vilniaus universitetas

Parašykite komentarą