Studijos

Diskusija pagerbs vieną svarbiausių Lietuvos teisininkų – partizaną A. Vabalą-Budrį

Vasario 22 d., antradienį, 12 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks diskusija, kurioje bus prisimintas vienas svarbiausių Lietuvos teisininkų – partizanas, teisės daktaras Alfonsas Vabalas-Budrys, ženkliai prisidėjęs prie mūsų šalies teisės kūrimo. Pabaigęs studijas VDU Teisės fakultete ir prestižiniame Sorbonos universitete Prancūzijoje, jis prisijungė prie partizaninės kovos už Lietuvos laisvę.

Pasak VDU Teisės fakulteto dekano prof. Dainiaus Žalimo, diskusija organizuojama itin simboliniu metu. „2022 metais minime Lietuvos universiteto šimtmetį – 1922 m. Kaune pradėta kurti lietuviškoji teisės mokykla, tad drąsiai galime Kauną vadinti šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos teisinės minties centru. Šiemet švenčiame ir Lietuvos Respublikos Konstitucijų jubiliejus – pirmosios demokratinės Konstitucijos šimtmetį bei galiojančios Konstitucijos trisdešimtmetį“, – teigė prof. D. Žalimas.

Anot profesoriaus, šiame kontekste svarbu rengti tęstinius projektus, kuriuose būtų kalbama ne tik apie žinomus, bet ir dar neatrastus teisininkus herojus, savo pavyzdžiu galinčius įkvėpti drąsiems darbams Lietuvos labui.

„Planuojame renginių ciklą, o pirmajame jų prisimename tikrą Lietuvos teisininką didvyrį – teisės daktarą Alfonsą Vabalą-Budrį. Nedaug kam žinomas faktas, kad šis Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto studentas mokslus tęsė ir disertaciją gynė Prancūzijoje, Sorbonos universitete. Ir tai, kad kilus Antrajam pasauliniam karui, Alfonsas Vabalas-Budrys nepasitraukė iš Lietuvos, nekolaboravo su okupaciniu režimu, o ginklu kovojo už Tėvynės laisvę“, – pažymėjo VDU Teisės fakulteto dekanas.

Savo teisės žinias A. Vabalas-Budrys pritaikė prisidėdamas prie partizanų teisės – tikrosios Lietuvos teisės kūrimo. Jo pastangomis sukurti dokumentai buvo Lietuvos valstybės pamatinio konstitucinio akto – LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos teksto pagrindas. Žinomas Profesoriaus, Vyto, Gedimino slapyvardžiais, jis tapo Tauro apygardos vado pavaduotoju, štabo viršininku.

 „Minėdamas Vasario 16-ąją partizanų Profesorių turėtų prisiminti kiekvienas Lietuvos teisininkas“, – tikina prof. Dainius Žalimas.

Diskusija „Neatrasti VDU veidai: partizanų teisės profesorius Alfonsas Vabalas-Gediminas ir LLKS tarybos 1949 m. Vasario 16 d. deklaracija“ bus tiesiogiai transliuojama VDU „YouTube“ paskyroje: https://www.youtube.com/user/VDUvideo. Renginyje dalyvaus prof. dr. Dainius Žalimas (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Aistė Petrauskienė (Lietuvos nacionalinis muziejus), prof. dr. Vykintas Vaitkevičius (Klaipėdos universitetas) ir dr. Darius Juodis (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija).

Apie A. Vabalą-Budrį

Alfonsas Vabalas-Budrys (g. 1909 m. sausio 15 d.) 1928 m. pabaigęs Prienų „Žiburio“ gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. Po šešerių metų, baigęs studijas VDU, išvyko studijuoti doktorantūroje Sorbonos universitete Paryžiuje. 1939 m. jam buvo suteiktas teisės mokslo daktaro laipsnis. 1939 m. rugpjūtį pradėjo dirbti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Telegramų agentūros „Elta“ įgaliotu atstovu Paryžiuje, tačiau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo atšauktas. Vokiečių okupacijos metais jis dirbo Suaugusiųjų instituto  inspektoriumi ir lektoriumi Kaune. Dalyvavo pogrindinėje veikloje, organizavo  Tautos tarybos Užsienio skyrių. 

Antrosios sovietinės okupacijos metu prasidėjus persekiojimui, 1946 m. birželį A. Vabalas-Budrys prisijungė prie partizaninio judėjimo. Tų pačių metų rugsėjį jis buvo paskirtas Tauro apygardos štabo Politinės dalies viršininku. Nuo rugpjūčio  15 d. ėjo apygardos laikraščio „ Laisvės žvalgas“ redaktoriaus ir Karo lauko teismo pirmininko pareigas. Dalyvavo kuriant naują Bendrą demokratinio pasipriešinimo sąjūdį, išrinktas jo prezidiumo nariu, Politinio skyriaus viršininku. Jis taip pat į prancūzų kalbą vertė dokumentus, ruošiamus išgabenti į Vakarus.

A. Vabalas-Budrys žuvo išduotas 1948 birželio 26 dieną, Armališkių kaime, Kauno apskrityje. Būdamas sužeistas ir nenorėdamas patekti į čekistų nelaisvę gyvas, nusišovė. 1946 m. gruodį „už sumanų ir stropų pavestų pareigų atlikimą kovoje su okupantu dėl Laisvės ir Nepriklausomybės atstatymo“ A. Vabalas-Budrys buvo apdovanotas juostele „Už uolumą“. 1999 m. kovo 30 d. jam buvo skirtas Kario  savanorio statusas,  o  balandžio 9 dieną suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.                                                                 

Parengta pagal Partizanai.org informaciją

Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą