Remiantis tyrimų kompanijos „Counterpoint“ duomenimis, jau 2020 m. 1 iš 3 rinkai pristatomų išmaniųjų telefonų galės pasigirti dirbtinio intelekto smegenimis, kurias valdys specialiai tam sukurtas lustas. Tuo metu bendrovės IDC baltojoje knygoje „Mobilusis dirbtinis intelektas ir protingų prietaisų ateitis“ rašoma, kad iki 2021-ųjų daugiau nei 60 proc. visų pasaulio gyventojų turės po išmanųjį telefoną, o asmeninių kompiuterių pardavimas ims dar labiau mažėti.
Šviesiai dirbtinio intelekto ir telefono, kaip kompiuterio, ateičiai pritaria ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis.
Telefonai su dirbtiniu intelektu keičia kompiuterius
Anot „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovo Yanfei, tai, kad telefonai pagal pardavimą jau lenkia kompiuterius nei kiek nestebina, kadangi per pastarąjį dešimtmetį išmanieji telefonai išmoko atlikti visas funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo atskiri įrenginiai, pavyzdžiui kompiuteriai ir kameros. Dabar naudojantis telefonais, galima dirbti su dokumentais, filmuoti ir fotografuoti. Taip pat telefonai geba apdoroti aukštos raiškos vaizdo įrašus, naudojantis išmaniaisiais, gali būti žaidžiami daug energijos sąnaudų reikalaujantys žaidimai.
„Integruotas atskiras dirbtinio intelekto lustas telefone reiškia, kad įrenginys geba gerokai sparčiau apdoroti duomenis ir tausoti energiją – kitaip tariant, užtikrinti gerokai ilgesnį baterijos gyvavimo laiką, atsižvelgiant į telefono naudotojo įpročius. Naudojantis dirbtiniu intelektu, jau dabar galima nufotografuoti konkretų produktą ir iš karto gauti informaciją apie tai, kur jį galima įsigyti geriausiomis kainomis. Nors kažkada tokios funkcijos atrodė kaip mokslinė fantastika, dabar nuolat besimokantis dirbtinis intelektas gali ir dar daugiau“, – pasakoja Yanfei.
Kad įrenginiai su dirbtiniu intelektu keičia pasaulį bei turi šviesią ateitį, neabejoja ir telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis. Jis pripažįsta, kad sparčiai tobulėjančios technologijos prisidėjo prie radikalių jo gyvenimo pokyčių
„Technologijų progresas yra tai, ką stebiu ir seku labiausiai. Jis radikaliai pakeitė mano gyvenimą – gimęs Brežnevo laikais bute be telefono, šiandien leidžiu dirbtiniam intelektui, gyvenančiame mano nuotraukų kolekcijoje, rūšiuoti jas ir kurti filmukus“, – pasakoja L. Andriulis.
Jis priduria, kad telefonas jau dabar jam yra tiesiog kita kompiuterio forma.
„Telefoną naudoju visiškai taip pat, kaip nešiojama kompiuterį – ir elektroniniam paštui, ir vidinei komunikacijai per „Slack“, ir „Cisco Webex“ konferencijoms, ir dokumentams, ir kaip nešiojamą interneto prieigos stotelę, ir knygą, žurnalą, vaikų priežiūros priemonę“, – sako L. Andriulis.
Talkina ir neįgaliesiems
Mokydamasis iš naudotojo įpročių dirbtinis intelektas padeda ir fotografijos mėgėjams. Telefonas su dirbtiniu intelektu gali atpažinti kelis šimtus skirtingų objektų bei automatiškai parinkti optimalius nustatymus, kurie užtikrina profesionalią nuotraukų kokybę.
Tačiau vystoma dirbtinio intelekto technologija telefone jau signalizuoja apie galimybę žengti gerokai toliau. Specialiai „Huawei Mate 20 Pro“ telefonui pritaikyta programa „Facing Emotions“, naudodama įrenginio kamerą bei dirbtinį intelektą, atpažįsta pagrindines septynias žmogaus veide matomas emocijas ir paverčia jas unikaliais garsais, taip padėdama regos sutrikimų turintiems žmonėms bendrauti.
„Tai tik viena iš dirbtinio intelekto galimybių, parodančių, kad tokio tipo įrenginiai įgyja vis didesnį funkcionalumą bei gali būti pritaikomi įvairiausioms žmonių grupėms, pradedant fotografijos mėgėjais ir baigiant neįgaliaisiais. Neabejoju, kad ateityje tokių pritaikymo atvejų tik daugės bei dirbtiniu intelektu aprūpinti telefonai talkins sprendžiant įvairias problemas“, – kalba Yanfei.
Ateityje – į kūną integruoti įrenginiai?
Dirbtinis intelektas taip pat leidžia į žmonių gyvenimą įnešti naujovių, susijusių su duomenų apsauga. Nors pirštų atspaudų skaitytuvas galbūt neatrodo didelė naujiena, dirbtinio intelekto pagalba apsaugos funkcija gali būti dar efektyvesnė. Be to, naujos kartos telefonuose atsirado galimybė į duomenų apsaugą įtraukti kitus biometrinius duomenis, pavyzdžiui, žmogaus veidą.
„Pernai rinkoje pasirodę telefonai buvo pirmieji, turėję ekrane integruotą pirštų atspaudų skaitytuvą. Be to, siekiant didesnės apsaugos gamintojai pradėjo siūlyti daugiau įrenginių su 3D veido atpažinimo funkcija. Pastarasis sprendimas atpažįsta žmogaus veidą vos per 600 milisekundžių, o sistemos klaidos tikimybė tesiekia mažiau nei vieną iš milijono“, – kalba Yanfei.
Jis priduria, kad jau kalbama ir apie akių rainelės skenavimą, atpažinimą balsu ir panašius sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu, kurie užtikrins aukštesnio lygmens apsaugą.
Anot L. Andriulio, dabartinės dirbtinio intelekto galimybės – tai pirmi maži žingsniai į žmogaus buities palengvinimą, kurie jau atneša aiškiai matomų rezultatų.
„Dirbtinis intelektas bus kita didžioji pasaulio pažangos revoliucija. Ir kaip dažnai būna, mes net negalime įsivaizduoti, kaip ir kokiais būdais ji pakeis mūsų darbą ir gyvenimą. Manau, kad ateityje dirbsime daug mažiau, keliausime greičiau ir patogiau, žinosime daugiau ir klysime mažiau. Bus įdomu“, – svarsto L. Andriulis.
Kaip, anot L. Andriulio, turėtų atrodyti ateities išmanusis telefonas?
„Labiausiai norėčiau į kūną integruoto komunikacijos įrenginio, kurio nereikėtų nešiotis, kilnoti, krauti. Manau, kad ta kryptimi bus judama“, – prognozuoja jis.
Pranešimą paskelbė: Justina Aleksaitė, UAB „INK agency“
