Verslas

„DigiGreen“ konferencija: efektyviems pokyčiams reikia skaitmeninės transformacijos ir tvarių veiklos modelių

Praėjusią savaitę įvyko „Interreg“ BSR programos „InnoCAPE“ projekto baigiamasis renginys. Virtualioje „DigiGreen“ konferencijoje svečiavosi skaitmeninių technologijų ekspertai iš Baltijos jūros regiono šalių. Renginį organizavo projekto koordinatorius Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas (SSMTP). 

„DigiGreen“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas inovacijų potencialui, dalintasi geraisiais pavyzdžiais, kurie paskatino žalius ir skaitmeninius pokyčius Šiaurės Europos šalių versluose. Renginio dalyviai pažvelgė į ateities perspektyvas, buvo aptartos finansavimo galimybės ir skaitmeninimo pajėgumai, kuriuos turi pasiūlyti Europos skaitmeninių inovacijų centrai (ESIC) Skandinavijos ir Baltijos šalyse.  

Renginio svečiai sutarė, kad švarios, skaitmeninės technologijos bei verslo modelių peržiūra yra būtent ta kombinacija, į kurią turėtų būti fokusuojamasi Europai siekiant pereiti prie tvarios ekonomikos ir iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį.  

Konferencijoje konstatuota, kad kovą su klimato pokyčiais itin apsunkina tvarių procesų trūkumas. Čia labiausiai pasistiebti skaitmeninant procesus reikia tradiciniams sektoriams. Europoje skaitmenizacija ypač atsilieka žemdirbystės, statybų ar turizmo srityse. 

Taip pat atkreiptas susirinkusiųjų dėmesys, kad norint sėkmingų pokyčių pramonėje, reikia ir pačias technologijas paversti kuo žalesnėmis. Tam būtina atvira inovacijų sistema, kuri apjungtų Europos ir viso pasaulio pažangių technologijų kūrėjus bei leistų verslams lengviau rasti ir pritaikyti jiems aktualias inovacijas.  

Duomenų ekonomikos ir „blockchain“ technologijų programų vadovas Vokietijos vystomojo bendradarbiavimo agentūroje (GIZ) Bjorn-Soren Gigler akcentavo, kad mąstyme ir įrankiuose, kuriuos esame įpratę rinktis, jau reikalingi drastiškai pokyčiai. Jo nuomone, skaitmenines technologijas turėtume ne pritaikyti esamam verslo planui, o iš esmės peržiūrėti pačius verslo modelius. Ilgesnėje perspektyvoje būtinas perėjimas prie tvarių modelių, kurie padėtų apsaugoti gamtą, Europos visuomenę bei užtikrintų galimybes verslams augti ir generuoti tvarų pelną.  

Virtualioje scenoje motyvus, kodėl taip svarbu neatidėliojant siekti žalesnės, tvaresnės veiklos ir šiam tikslui pasitelkti skaitmenines technologijas, pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento direktorius Ričardas Valančiauskas. 

SSMTP direktorės Laimos Balčiūnės moderuotoje panelinėje diskusijoje ekspertai iš Šiaurės Europos šalių nagrinėjo klausimus, kaip skaitmeninimas skatina perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kokią vertę ESIC gali suteikti šalies inovacijų ekosistemai ir kokios yra dvigubos transformacijos perspektyvos 

Diskusijoje dalyvavusi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „Smart InoTech pramonei“ technologinių inovacijų ekspertė Erika TauraitėKavai tvirtina, kad Europos skaitmeninių inovacijų centrams tenka itin svarbus technologinių naujovių kūrimo bei diegimo skatinimo vaidmuo tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje. Tikimasi, kad jie užpildys šiuo metu jaučiamą tarpininko trūkumą. Be to, sukaupę išskirtinį žinių apie naujausias technologijas bei verslo modelius rinkinį, ESIC leis efektyviau įgyvendinti rinkoje paklausių žaliųjų technologijų naujovių kūrimą bei diegimą ir palengvins Lietuvos verslų įsiliejimą į tarptautines vertės grandines. 

Iššūkiais bei išmoktomis pamokomis steigiant pirmąjį Estijos skaitmeninių inovacijų centrą AIRE pasidalino pramonės bendradarbiavimo koordinatorė iš Tartu universiteto Annet Muru bei išmaniosios pramonės plėtros vadybininkė iš Tartu miesto savivaldybės Katrin Kask. Norinčius skaitmeninti ir paversti savo verslą tvariu, „FundingBox projektų vadovė Maria Roca supažindino su finansavimo galimybėmis tvaraus bei skaitmenizuoto verslo kūrimui. 

Neturėjusiems  progos dalyvauti DigiGreen konferencijoje dabar yra galimybė peržiūrėti renginio įrašą. 

Apie „InnoCAPE“ projektą  

Regiono konkurencingumą pasaulinėje rinkoje auginantis tarptautinis projektas „InnoCAPE“  startavo 2019 m. Didinant Baltijos jūros regiono skaitmeninių inovacijų centrų (angl. Digital Innovation Hub, DIH) pajėgumus, juo buvo siekiama paversti nauju Pramonės 4.0 strategijų ir skaitmeninimo politikos įgyvendinimo įrankiu. Kaip pavyzdinis projektas jis buvo nominuotas „Flagship iniciatyvai. 

2,8 mln. eurų vertės projektas buvo orientuotas į keturias temines sritis: aktyvus sveikas senėjimas, išmanusis miestas, klimato kaita bei žiedinė ir dalijimosi ekonomika. 

„InnoCAPE“ apjungė vienas stipriausių MTEPI ir skaitmeninimo organizacijų Baltijos jūros regiono šalyse. Iš viso suburta 11 partnerių organizacijų iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos, mūsų šalį atstovavo MITA. Minėti projekto dalyviai 2,5 metų dirbo kartu su 8 skaitmeninių inovacijų centrais iš regiono šalių.  

Projekto metu išanalizuotas Baltijos ir Skandinavijos šalių SIC kompetencijų atotrūkis. Atliktos analizės pagrindu organizuoti mokymai SIC kompetencijų kėlimui. Remiantis geriausia tarptautine praktika buvo sukurtas skaitmeninės brandos vertinimo įrankis ir Baltijos jūros regiono skaitmeninių kompetencijų žemėlapis. 

MITA taip pat primena, kad iki 2030 metų Lietuvos pramonę siekiama transformuoti į aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų pramonę. Jei norite įvertinti savo įmonės inovacinį potencialą ir suformuoti įmonės inovacijų kūrimo strategiją bei rasti tinkamas finansavimo programas, dėl ekspertų konsultacijų kreipkitės į projekto „Smart InoTech pramonei“ komandą.   

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004. Plačiau apie projektą skaitykite čia.  

Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą