Verslas

Didžiausios Lietuvos įmonės prisijungė prie kampanijos „Jokio skirtumo“: kuriame atviresnę darbo rinką!

Lietuvoje iš beveik 159 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią, dirba vos apie 29 proc. Siekiant kurti atviresnę darbo rinką Lietuvoje, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“, prie kurios jungiasi didieji Lietuvos darbdaviai. Kampanijos tikslas paskatinti darbdavius įtraukti žmones, turinčius negalią, į darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios – samdome darbuotojus pagal jų talentus ir kompetencijas.

„Žmonės su negalia, lygiai kaip ir negalios neturintys asmenys, nori realizuoti save, jaustis reikalingi, gyventi savarankiškai ir būti finansiškai nepriklausomi. Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje einame atviresnės darbo rinkos link – ne tik viešojo bet ir privataus sektoriaus įmonės priima negalią turinčius darbuotojus, patys žmonės su negalia kuria verslus ir tampa darbdaviais. Tačiau tai pirmi žingsniai – svarbu keisti bendrą darbo rinkos požiūrį, edukuoti ir skatinti darbdavius sukurti įvairių poreikių žmonėms tinkamas fizines darbo sąlygas ir lygiavertes galimybes įsitraukti į darbo kolektyvą“, – apie iniciatyvą pasakoją Neįgaliųjų departamento vadovė Eglė Čaplikienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų spalio 1 d. buvo registruota 14410 darbo siekiančių asmenų su negalia. Iš jų per devynis šių metų mėnesius tarpininkauta įdarbinant 5855; įsteigtos 132 naujos darbo vietos asmenims/žmonėms su negalia.

Daugiausia žmonių su negalia dirba įmonėse, teikiančiose administracines ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto, statybos paslaugas.

Kampanija „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ siekiama paskatinti ir padrąsinti negalią turinčius žmones kandidatuoti į darbo pozicijas, parodant, kad darbdaviai yra atviri visiems kandidatams, turintiems reikiamas žinias, kompetencijas ir norą dirbti. 

Pavyzdį rodo didžiosios įmonės bei įvairios organizacijos

Prie iniciatyvos „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ jau jungiasi tokie darbdaviai, kaip „Rimi“, „Darnu Group“, „Swedbank“, „BTA“, „Švyturys-Utenos alus“,  „Danske Bankas“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“, „VAATC“, „Simplika“. Taip pat „Vytauto Didžiojo universitetas“, „Mykolo Romerio universitetas“, „Valstybinė darbo inspekcija“, „Užimtumo tarnyba“, „Techninės pagalbos neįgaliesiems centras“, „Lietuvos verslo konfederacija“, „Europos socialinio fondo agentūra“, „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“, „Utenos rajono neįgaliųjų draugija“, „Kurk save“.

Iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės ir organizacijos savo socialinių tinklų paskyrose ir darbo skelbimuose naudoja specialų kampanijos ženklinimą – „Dirbk pas mus. Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ Facebook rėmelį, darbo skelbimo ženkliuką ir/ar grotažymę. Neįgaliųjų reikalų departamentas kviečia prie iniciatyvos jungtis ir kitas įmones. Daugiau informacijos skelbiama iniciatyvos svetainėje www.jokioskirtumo.lt

„Įdarbindami žmones visų pirma vertiname tai, kokia yra jų motyvacija ir noras dirbti – šie kriterijai taikomi visiems, nepriklausomai nuo jų fizinių ar kitų ypatumų“, – sako „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.

„Visiškai nesvarbu, ar žmogus su negalia ar be, svarbu vertė, kurią kiekvienas sukuriame kompanijai ir patys sau. Tikime, kad žmonės su negalia yra pilnaverčiai darbo rinkos dalyviai ir gali, drauge su kitais kolegomis, drąsiai siekti ambicingų verslo tikslų“, – kalba „BTA draudimo“ Personalo vadovė Eglė Radeckienė. 

„Kviečiame nebijoti kandidatuoti – mes tikime, kad negalią turintys asmenys, lygiai kaip ir negalios neturintys, turi teisę būti finansiškai savarankiškais“, – sako AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Personalo verslo partnerė Justina Mockevičienė. 

Labiausiai trūksta pasitikėjimo

Tarptautinės personalo atrankų grupės „Simplika I CVO Recruitment“ vadovė Akvilė Kazlienė sako, kad darbdavių požiūris į žmonių su negalia įtrauktį yra gana neutralus, nes praktika juos įdarbinti yra dar labai menka.

„Įmonės nežino, kaip darbuotoją su negalia reiktų įtraukti į darbo aplinką ar tinkamai paruošti jam darbo vietą. Yra dar daug nežinomybės ir baimės. Prieš porą metų šia tema domėjausi plačiau ir girdėjau iš negalią turinčių žmonių, kad darbdaviai kartais bijo labiau nei jie patys. Iš tiesų juk tereikia tik pasikalbėti su žmogumi ir pačio paklausti, kaip jam tinkamai paruošti darbo vietą. Normalu yra nežinoti, jei niekada nesi darbinęs žmogaus su negalia“, – sako A. Kazlienė.

Ji pastebi, kad Lietuvoje jau yra organizacijų, kurios yra atviros ir pasiruošusios priimti darbuotoją, atitinkantį darbo profilį, nepaisant to, ar žmogus turi negalią, ar neturi.

„Tokios atviros organizacijos mielai priimtų darbuotojus su negalia, tačiau jie labai nepasitiki savimi ir patys dažniausiai neina į kontaktą su potencialiu darbdaviu. Žmonės su negalia dažnai „nurašo“ save net „normaliai“ nepabandę. Reikia suprasti, kad su darbo paieškos iššūkiais susiduria visi žmonės. Išsprendę šį pasitikėjimo iššūkį, tikiu, kad daug atviresni taps ir patys darbdaviai“, – sako Simplika  I CVO Recruitment vadovė.

 

Pranešimą paskelbė: Monika Kundelytė, UAB Headline agency

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą