Studijos

Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje



Dvejus metus ,,Demokratinė mokykla” kartu su partneriais, Dubysos aukštupio mokykla ir Vilniaus ,,Ateities” mokykla, vykdė projektą „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“, kurio tikslas – pilietiškai aktyvi visuomenė. Projekte dalyvavo 20 valstybinių mokyklų iš visos Lietuvos, vyko susitikimai, konsultacijos, buvo diegiamos demokratiniu ugdymu grįstos praktikos, suorganizuotos dvi vaikų vasaros stovyklos ir konferencijos. Apie projektą „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“, naujas mokytojų ir mokinių patirtis pasakoja ,,Demokratinės mokyklos” atstovės Justė Paulina Kubertavičiūtė ir Gintė Marija Ivanauskienė.

Kokį pokytį kūrė projektas?

Justė Kubertavičiūtė: Remiantis tyrimo PISA 2018 duomenimis, Lietuvos mokyklose beveik pusė mokinių nesijaučia esantys bendruomenės dalimi ir galintys lemti mokykloje priimamus sprendimus. Norime, kad vaikai jaustų, jog yra svarbūs, jų nuomonė rūpi suaugusiems, kad jų iniciatyvos gali būti išgirstos, kad gali turėti autentišką, jaukų santykį su suaugusiais, kurie yra atsakingi už jų buvimą mokykloje.

Gintė Ivanauskienė: Manome, kad mokyklose turi egzistuoti ne tik gera savijauta, bet ir gera jausena, susijusi su demokratiniais procesais. Jei vaikas nesijaučia mokyklos dalimi, tada greičiausiai nesijaus ir valstybės dalimi. Tikime, jog reikia ne tik kalbėti apie pilietiškumą ir demokratiją, o ja gyventi. Tai neturi būti tik pasišnekėjimas 9-10 klasėje, tai turi būti organizacijos veikimo būdas.

Justė Kubertavičiūtė: Demokratinis ugdymas skatina prisiimti atsakomybę už save, bendruomenę, gyvenimą klasėje ir mokykloje. Šioje dviejų metų kelionėje atsirado kasdienio gyvenimo pokyčių, iniciatyvų. Daugiau mokytojų gavo progą įsitikinti, kad pokytis – įmanomas ir jis gali prasidėti nuo nedidelių dalykų – kad ir arbatinuko klasėje, jog mokiniai kartu su mokytoju galėtų atsigerti arbatos.

Su kokiais iššūkiais susiduria demokratinis ugdymas?

Justė Kubertavičiūtė: Deja, moksleivių balso suvokimas yra pakankamai siauras, neretai ribojama, kiek pasisakyti gali jauni žmonės. Demokratinis sprendimų priėmimas dažniausiai suvokiamas kaip tiesiog balsų dauguma priimami sprendimai, bet svarbu suprasti, kad šalia turi eiti ir  žmogaus teisės bei  rūpestis bendruomene. Jei naudosime tik daugumos balsą, tai galime priimti keistų, net, tikėtina, žiaurių sprendimų ir tai visiškai nebūtų demokratinis ugdymas. Demokratinis ugdymas nėra vien apie balsavimą, balsų daugumą, tai yra apie sprendimus, variantą, kuris kuo labiau tiktų visiems. Reikia suprasti, kad kartais būna sunku susitarti.

Gintė Ivanauskienė: Kaip žmonės mato bendrą visuomenės santvarką, demokratiją, tokį požiūrį taiko ir mokykloje. Turiu omenyje, kad jei mokytojai kalba apie tai, kiek gyventojai balsuoja, bet nelabai komentuoja dėl ko, kam, tai yra ribotas demokratijos suvokimas. Nemažą iššūkį patiriame dėl sąvokų! Įdomu tai, jog terminas demokratinis ugdymas nėra labai aiškus ne tik Lietuvoje. Demokratinių mokyklų judėjimas, kaip alternatyvaus ugdymo forma, žinomas visame pasaulyje, bet tuo pačiu naudojamas tik kalbant apie socialinę ugdymo dalį, tad kartais tai sukelia painiavos. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai mokytojai dalinosi, kad demokratinis ugdymas mokykloje jau veikia, tačiau veiklų eigoje suprato, jog daug ko nedarė ir iš projekto gavo daug naudingos patirties, kaip galima stiprinti demokratinio ugdymo praktikas.

Ar mokyklos aktyviai dalyvavo projekte?

Gintė Ivanauskaitė: Projekte dalyvavo 20 mokyklų, iš jų bent po 2 mokytojus ir 1 administracijos darbuotoją. Smagu, jog kai kuriose mokyklose prie praktikų diegimo prisijungė ir daugiau mokytojų. Kai kuriose mokyklose praktikos tapo visos mokyklos bendruomenės dalimi.

Kokio grįžtamojo ryšio sulaukėte?

Gintė Ivanauskienė: Džiugu, jog daug kas įvardijo, kad nebebijo klysti ir atvirai dalintis apie vykstančius procesus – labiausiai nenorėjome imitacinio projekto vykdymo. Vienas iš projekto tikslų yra kurti ryšį su vaikais, o mes taip pat kūrėme ryšį su mokytojais ir administracija. Tai padeda keisti nuostatas ir gali kurti ilgalaikį poveikį. Svarbi ir projekto trukmė, tai buvo 2 metai per kuriuos daug visko įvyko: karas, karantinas, kt. Jei tai būtų keli susitikimai su mokykla, būtume nieko nepadarę. Tad kalbėdavomės reguliariai, kas kelias savaites. Juk pokytis su žmonėmis greitai neateina, tai lėtas ir ilgas procesas. Kartais atrodė, kad gal nelabai yra apie ką šnekėti, bet vis pareflektuodavome, kad mokytojai gauna progą išsisakyti ir tuo pačiu į situaciją pažvelgti iš šalies. Įdomu tai, kad ryšio kūrimas su mokiniais virto ir pokyčiu mokytojų komandoje. Mokytojai pradėjo keisti bendravimą tarpusavyje, nors tai ir nebuvo pirminis projekto tikslas.

Justė Kubertavičiūtė: Aiškiai supratome, kad vaikams praktikas perimti yra pakankamai lengva, jie pasirengę įsitraukti, spręsti. Atrodo, kad demokratinis ugdymas jiems nėra kažkas svetimo. Su kuo reikėjo padirbėti – su mokytojų nuostatomis, skatinti pasidalinti atsakomybe su moksleiviais. Atsakomybė neturėtų būti tik mokytojo rankose, svarbu tartis ir iškelti klausimus, kurie rūpi ir vaikams.

Gintė Ivanauskienė: Mums vienas mokytojas sakė: „kam aš tiek metų rašiau klasės valandėlių planus?”. Dabar sakė, kad planus pasideda į stalčių ir žiūri, ko mokiniams tądien reikia. Tai rodo, kiek mokykloje yra vietos reaguoti į įvykius, kurie vyksta čia ir dabar. Mokytojai kreipia dėmesį į tai, kad galbūt yra kažkas naujo, ką reikia aptarti. Smagu, kad ne vienas mokytojas pradėjo klausyti, kas vaikams aktualu. Matoma mokytojų motyvacija kalbėtis ir spręsti.

Kaip manote, kokį poveikį turi ir turės projekte vykdomos veiklos?

Justė Kubertavičiūtė: Sunku suprasti, kad baigėsi projektas, nors prieš porą savaičių turėjome baigiamąjį renginį. Tikrai visi pajutome bendruomeniškumo jausmą. Atrodo, tai ir buvo esminė projekto ašis: mokytojas su mokiniu kūrė ryšį individualių pokalbių metu, su klase – klasės susirinkimų metu, mes su mokytojais kūrėme ryšį konsultacijų, vizitų metu. Taip pat sukūrėme erdvę mokytojams planuotis susitikimus po projekto, veiklas, kurias numato vykdyti, turėjo progą aptarti tolimesnį bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis.  Mes, panašu, didžiausią projekto sėkmę pamatysime po kelių metų. Sužinosime, kur demokratinis ugdymas tapo nauja mokyklos kultūros dalimi, kasdieniniu reiškiniu, kur vykdomi individualūs pokalbiai, klasės ir mokyklos susirinkimai. Manau, kad kai kurioms mokykloms tai jau tapo natūrali kiekvienos dienos dalis.

Gintė Ivanauskienė: Mūsų naudojamos praktikos ir veiklos yra pritaikomos ir tinkamos kiekvienai bendruomenei. Norėčiau pastebėti, kad demokratiniame ugdyme svarbi kasdieninė veikla, struktūra, kurią kuria tiek mokiniai, tiek mokytojai. Tai sukuria terpę išsikalbėti, išgirsti vieniems kitus. Mokiniams gerai veikia patyrimas per žaidimą „Mini miesto” stovyklose. Vaikai patiria, mokosi per žaidimą, o sugrįžę į kasdienį mokyklos gyvenimą, panaudoja savo žinias. Manome, jog tokią veiklą reikia tęsti, ji yra labai veiksminga, per tokį trumpą laiką gali atnešti didelę jėgą į mokyklos gyvenimą, padėti inicijuoti, veikti, todėl norime ir ateityje organizuoti „Mini miesto” stovyklas.

Ar ketinate mokyklas konsultuoti ir ateityje?

Justė Kubertavičiūtė: Planuose yra noras ir toliau bendradarbiauti su valstybinėmis mokyklomis. ,,Demokratinės mokyklos” steigėjai nuo pat pradžių sakė, kad nori, jog demokratinio ugdymo praktikos plistų Lietuvos švietime, tad bendradarbiavimas turėtų augti ir toliau. Labai to tikėčiausi. Jei kam įdomu, galima susisiekti su mumis.

Gintė Ivanauskienė: Prikaupėme patirties dirbdami su 20 valstybinių mokyklų. Manau, kad svarbu, jog mes nesame užsidarę savo burbule, bet stengiamės dalintis patirtimi su valstybinėmis mokyklomis ir taip kartu keisti Lietuvos švietimą.

Justė Kubertavičiūtė: Baigiamajame renginyje pajutau projekto galingumą. Kai buvome dideliame rate, jautėsi, kad kuriasi pokyčiai, tai labai įkvėpė. Buvo gera matyti, kad mokyklų atstovai patys imasi iniciatyvos. Norėtųsi, kad Lietuvos švietimo sistemoje mokyklos viena kitą matytų ne kaip konkurentes, bet kaip kolegas, kad bendradarbiavimas galėtų augti ir klestėti.

Interviu yra Aktyvių piliečių fondo (finansuojamo EEE finansinio mechanizmo) projekto „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“ dalis.

Pranešimą paskelbė: Gintė Ivanauskienė, všį Demokratinė mokykla

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą