Valstybinės lošimų priežiūros komisijos paskelbti 2009 metų lošimų organizatorių rezultatai patvirtina, jog „naktinė” mokesčių reforma lošimų srityje valstybei ir gyventojams kainavo daugiau nei 740 (daugiau nei ketvirtadalį) darbo vietų ir 19 mln. litų per metus. Nesurinkta 1,4. mln. litų gyventojų pajamų mokesčio, 6,7 mln. litų valstybinio socialinio ir pensijų draudimo įmokų, o gyventojų pajamos sumažėjo 13,9 mln. litų, kurių neigiamą įtaką valstybės biudžetui dar 4,4 mln. litų padidina Darbo biržos mokamos bedarbių pašalpos. Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) skelbia, jog 2009 metais į biudžetą surinkta 32,1 mln. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio (iš šių 5,6 mln. litų sumokėjo loterijų organizatoriai) bei 141 tūkst. litų valstybės rinkliavų. 2008-aisiais mokesčio buvo surinkta 25,1 mln. litų (5,2 mln. atiteko loterijų organizatoriams), o rinkliavų – 148 tūkst. litų. 2008 gruodį buvo 50 proc. padidintas azartinių lošimų tarifas organizuojantiems lošimus A ir B kategorijos lošimų automatais, taip pat stalo lošimus. Dėl pasikeitusio tarifo formaliai 7 mln. litų (27,9 proc.) padidėjusios įplaukos į valstybės biudžetą lemia beveik tris kartus didesnį neigiamą rezultatą – iš viso valstybės ir privačios pajamos sumažėjo daugiau nei 19 mln. litų. Tokia suma gaunama įvertintus iš Lietuvos lošimų rinkos atleistus daugiau nei 740 (daugiau nei ketvirtadalį) darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudarė apie 1 tūkst. litų per mėnesį. Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) vertinimais, lošimų ir loterijų organizatoriai dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus į valstybės biudžetą pervedė 8,1 mln. litų mažiau gyventojų pajamų ir socialinio draudimo įmokų. Be to, gyventojai negavo 13,9 mln. litų atlyginimų, dar 4,4 mln. litų bedarbių pašalpų forma turėjo mokėti Darbo birža. Šiuo dar neįvertina pelno mokesčio pasikeitimai, nes praktiškai nebeliko pelningai dirbančių lošimų organizatorių. NLŽVA vertinimu, „naktinės” mokesčių reformos architektai turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už visos lošimų rinkos rezultatus nusmukdžiusius sprendimus. Savaime suprantama, jog pasikeitimus būtų lėmusi ir prasidėjusi ekonomikos krizė, tačiau netikėti mokestinės aplinkos pakeitimai juos keleriopai sustiprino. Dabar turime situaciją, kai kalbama apie neva padidėjusį loterijų ir azartinių lošimų mokesčio surinkimą. Nagrinėjant kaimyninės Latvijos pavyzdį (per 2009-uosius lošimų veiklos rezultatas šalyje sumažėjo 20 mln. latų) galima prognozuoti, jog tokioje ekonominėje situacijoje dabar galiojantis apmokestinimo lygis reikštų tik tolesnį sektorius mažėjimą. „Siekiant išlaikyti darbo vietas bei rinkos stabilumą būtina Vakarų Europos šalių pavyzdžiu persvarstyti apmokestinimo ir verslo sąlygų gerinimą, minimaliu atveju grąžinant situaciją į „priešreforminę” būseną”, – sakė NLŽVA valdybos pirmininkas Samoilas Kacas. Apie asociaciją: Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija yra nuosaikesnių, nei lošimo namuose (kazino) siūlomų, azartinių lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta 1994 metais. Nuo 2005 metų asociacija yra 1979 metais įsteigtos Europos lošimų ir žaidimų federacijos „Euromat”, jungiančios 18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų, narė.
