Įvairenybės

Dekarbonizacijos darbotvarkė – kaip kursime inovacijas Lietuvoje

Aplinkos ir Energetikos ministerijos buria žemės ūkio ir miškininkystės, energetikos, pramonės, transporto ir žiedinės ekonomikos sektorių socialinius partnerius, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, kitus suinteresuotus visuomenės atstovus ieškoti bendro sutarimo, kaip Lietuvai judėti klimato neutralumo linkme.

Kuriamos 5 ekonominius sektorius apimančios dekarbonizacijos darbo grupės, į kurių veiklą kviečiama aktyviai įsitraukti.

„Europa apsisprendė, kad taps pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Dabar didysis klausimas Lietuvos įmonėms – ar naujas technologijas pirksime iš Europos inovatorių, ar kartu su mūsų mokslo institucijomis būsime inovacijų ir technologijų priešakyje ir savo „know how“ ir konkurencingumą pardavinėsime kitiems, tiek Europai, tiek pasauliui“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministro žodžiais, dekarbonizacijos darbotvarkė yra ne tik apie inovacijas, bet ir apie sutaupytus milijardus, kurie kasmet iškeliauja iš Lietuvos mokant už importuojamą iškastinį kurą. ES svarsto 2023 m. išplėsti tarptautinę aplinkos taršos leidimų prekybos sistemą apimant ir kitus sektorius – aviaciją, kelių transportą, būstą. ES taksonomijos reglamentas aiškiai nubrėš liniją, kurios investicijos yra žaliosios. Jeigu pavėluosime patekti į pirmąjį traukinio vagoną, mūsų įmonėms ir valstybei tai kainuos milijardus.

Šiuo formatu siekiama atviro, efektyvaus dialogo, išgirsti skirtingas nuomones ir į jas atsižvelgti, užtikrinti dalijimąsi informacija tarp visų suinteresuotų šalių. Tik tariantis ir diskutuojant su verslo, kitų organizacijų, visuomenės grupių atstovais įmanoma suformuoti patį geriausią priemonių rinkinį klimato kaitos iššūkiams įveikti.

Dekarbonizacijos darbo grupėms teks svarbus vaidmuo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSP). Jų nariai bus supažindinti su esamomis ir planuojamomis šio plano priemonėmis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų analize. Jie dalyvaus diskusijose ir teiks siūlymus dėl papildomų priemonių siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų iki 2030 m.

Parengti atnaujintą NEKSP projektą ir pateikti Europos Komisijai reikia 2023 m., o patvirtinti – iki 2024 m. pabaigos. Jame numatytos priemonės ne tik padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų, bet ir būti konkurencingiems, imtis transformacijų atsisakant iškastinio kuro, keisti vartotojų elgseną.

Sudarytas dekarbonizacijos darbo grupes į pirmąjį posėdį planuojama pakviesti spalio mėnesį. Procesas vyks etapais ir užtruks apie vienerius metus. Numatyti penki jų veiklos etapai: NEKSP 2019 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinančių priemonių peržiūra, atnaujinto šių priemonių sąrašo sudarymas, galimų priemonių vertinimas, pristatymas, aptarimas ir galutinio sąrašo sudarymas bei atnaujintų priemonių patvirtinimas.

Norintieji dalyvauti darbo grupėje prašomi užpildyti registracijos formą iki rugsėjo 19 d. Kilus klausimų, galima teirautis elektroniniu paštu  judita.liukaityte@am.lt.

Pranešimą paskelbė: Raimonda Karnackaitė, LR aplinkos ministerija

Parašykite komentarą