Įvairenybės

DebunkEU.org: gaudamas Kremliaus paramą informaciniame kare, Lukašenka ėmė svaidytis užuominomis apie branduolinį karą

Lapkričio pradžioje Baltarusijos pasienyje su Lenkija keliems šimtams migrantų bandžius jėga prasiveržti į šalį, dezinformaciją platinantys šaltiniai pradėjo skelbti 18 kartų daugiau straipsnių apie migrantų krizę. Aleksandro Lukašenkos grasinimai dėl galimo karinio konflikto tarp NATO ir Rusijos, bei Vakarams metami kaltinimai dėl padėties pasienyje aštrinimo tik sustiprino apie Minsko organizuotą hibridinę ataką.

DebunkEU.org tyrimo duomenimis, lyginant pirmąją ir antrąją lapkričio savaites, straipsnių apie migrantų krizę skaičius Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje išaugo 18 kartų – nuo 39 publikacijų per dieną iki 617. Pirmasis šuolis fiksuotas lapkričio 8 d., kai kelių šimtų nelegalių migrantų minia, lydima Baltarusijos kariškių, bandė jėga patekti į Lenkijos teritoriją netoli Balstogės Kuznicos-Brūzgų sienos perėjos.

Rytojaus dieną pasirodė ir pirmieji A. Lukašenkos komentarai. Paminėtina, kad autoritarinis Baltarusijos vadovas išliko labiausiai pro-Kremliškoje žiniasklaidoje cituojamu asmeniu visą lapkritį.

Pasak DebunkEU.org vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, naratyvą apie ginkluoto konflikto grėsmę A. Lukašenko kartoja jau kelis mėnesius iš eilės. „Po lapkričio 8 d. įvykių, Kremliaus parama Lukašenkos režimui informaciniame lauke akivaizdžiai sustiprėjo – užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas ir ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tapo vienais pirmaujančių kalbėtojų apie migrantų krizę. Tai tapo savotišku padrąsinimu Lukašenkai svaidytis užuominomis apie fizinę ataką ar net branduolinį karą“, – sako analitikė.

Apie karinių veiksmų galimybę Lukašenka užsiminė kelių valandų trukmės interviu su Rusijos propagandos kanaluose dažnai pasirodančiu „gynybos ekspertu“ Igoriu Korotčenko. Pasak jo, „mes [Baltarusija] nesiekiame karo, […]. Nes žinome, kad jei, neduok Dieve, padarysime kokią nors klaidą, jei suklupsime, tai Rusija tuoj pat įsitrauks į šį sūkurį. O Rusija yra didelė branduolinė galia“.

Grasinimai branduoliniu karu skambėjo ir lapkričio 19 d. interviu BBC. „Šis interviu turėjo tapti Lukašenkos platforma skleisti prieš ES ir Vakarus apskritai nukreiptą propagandą – tai sukėlė nemažai svarstymų, ar Lukašenkai apskritai turėjo būti suteiktas dėmesys BBC eteryje“,  – sako L. Venclauskienė.

Per pokalbį su Steve’u Rosenbergu A. Lukašenka vėl pakartojo, kad jei konfliktas pasienyje su Baltarusija paaštrės, NATO ir Rusija nedelsdamos įsitrauks, o tai sukels branduolinį karą.

Šį interviu transliavo ir Baltarusijos valstybinė televizija. Baltarusijos faktų tikrinimo projekto Media-IQ žurnalistai atskleidė, kad daug pokalbio dalių „Belarus 1“ rodytoje versijoje buvo praleistos – pavyzdžiui, klausimai apie tai, kiek žmonių protestavo gatvėse po 2020 m. rinkimų, piktos Lukašenkos pastabos apie opoziciją ir, svarbiausia, jo atviras prisipažinimas, kad Okrestino kalėjime buvo mušami protestuotojai – paliktos tik pastabos apie tai, kad pareigūnai taip pat buvo sužeisti, o neramumus šalyje sukėlė Vakarai.

„Įdomu tai, kad Lukašenkos prisipažinimas, kad Baltarusijos pareigūnai galimai padeda migrantams kirsti sieną su Lenkija reportaže buvo paliktas. Tokiu būdu jis siunčia žinutę vietinei auditorijai, norėdamas parodyti, kad jis supranta paprastą baltarusį, kuriam skaudu žiūrėti į kenčiančius migrantus. Šitaip dar kartą suponuojama, kad Vakarai šaltakraujiškai stebi ir nesirengia padėti pasienyje įstrigusiems žmonėms, o štai „slaviškos dvasios“ baltarusiai nesugeba likti nuošaly“, – sako L. Venclauskienė.

Kalbėdamas Konstitucinio komiteto posėdyje lapkričio 25 d., A. Lukašenka pareiškė, kad „tai JAV nori pradėti karą, pasinaudodamos lenkų, baltų ir ukrainiečių rankomis“ ir dar kartą pabrėžė, kad jei Baltarusijoje prasidės karas, į jį įsitrauks Vakarai ir Rusija, o tai reiškia branduolinį karą.

„Paminėtina, kad Lukašenka apkaltino Lenkiją, kad migrantų krize naudojamasi politiniais sumetimais, siekiant sukelti jo šalyje „spalvotąja revoliucija“. Tokia retorika buvo naudojama ir po 2020 m. rinkimų, kai jis apkaltino „JAV ir jų satelitus“ inicijavus protestus ir rėmus opoziciją“,  – sako DebunkEU.org analitikė.

Pasak ekspertės, kalbos apie spalvotąją revoliuciją tapo savotiška Lukašenkos mantra. Pareiškimais apie spalvotąją revoliuciją Lukašenka nukreipia dėmesį nuo Baltarusijos vidaus problemų – kaltinimai Vakarams sukėlus neramumus po rinkimų, retorika apie „specialiąsias operacijas vykdančią“ Europą, puikiai dera prie propagandos naratyvo, kurį naudoja tiek Minskas, tiek Maskva.

Retorikos apie pasirengimą karui neatsisakyta ir mėnesio pabaigoje. Lapkričio 29 d. kalbėdamas Karinio saugumo tarybos posėdyje, Lukašenka įsakė savo kariuomenei ruoštis NATO agresijai ir „mažam karui“.

„Jo žodžius tą pačią dieną išplatino nemažai pro-kremliškos žiniasklaidos priemonių. Lukašenka taip pat užsiminė apie Rusijos ir Ukrainos karo galimybę, pažymėdamas, kad šalis gali išprovokuoti konfliktą. Kartu jis pridūrė, kad karinės grėsmės atveju Minskas palaikys Rusiją ir pabrėžė abipusę sąjungą“, – sako L. Venclauskienė.

Kalbant apie Ukrainos keliamą „grėsmę“ Rusijai, siekiama apversti realią situaciją ir vaizduoti Kijevą kaip tikrąjį agresorių, nors JAV tarnybos dar lapkričio viduryje įspėjo apie galimą planuojamą Rusijos invaziją ir nurodė, kad Maskva Ukrainos pasienyje yra sutelkusi daugiau nei 100 000 karių.

Per pirmąsias dvi lapkričio savaites DebunkEU.org peržiūrėjo 1237 potencialiai žalingo turinio straipsnius. Melagingo ir klaidinančio turinio aptikta 853 (69 proc.) publikacijose iš 122 žiniasklaidos priemonių anglų, lietuvių ir rusų kalbomis.

Antroje mėnesio pusėje buvo peržiūrėta 200 pranešimų iš su migrantais susijusių „Facebook“ grupių, 500 straipsnių iš migrantų kilmės šalių žiniasklaidos ir 852 straipsniai iš su Kremliumi siejamų šaltinių.

Tyrimo duomenimis, daugiausiai dezinformacijos tiek pagal straipsnių skaičių, tiek potencialios auditorijos dydį, skelbė „RIA Novosti“.

Pranešimą paskelbė: Karina Urbanavičiūtė, VšĮ „Debunk EU“

Parašykite komentarą