Studijos

Daugiau nei pedagogas: kaip tampama lyderiu?

Birželio 26 d. neformalioje aplinkoje įvyko diskusija „Daugiau nei pedagogas: ar diplomas suteikia supergalių?“. Diskusijos herojai – žinomi šalyje Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) alumnai: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos matematikos mokytoja, 2015 m. „Metų mokytojo“ premijos laureatė Anna Mažuolienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė, lietuvių filologijos absolventė ir garsi vestuvių planuotoja Laura Vagonė bei Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karinauskas.

Pokalbio moderatorė Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Greta Botyriūtė pašnekesį pradėjo nuo asmeninės patirties. Pasak jos, supergalių jai, kaip jaunai specialistei suteikė ir pedagogikos diplomas, ir darbo pradžia mokykloje: „Kai atėjau dirbti į mokyklą, gavau užsieniečių klasę, kurioje mokėsi keletas ukrainiečių, pora kinų, rusų bei kazachų tautybės vaikai. Mokiniai nemokėjo anglų kalbos, o aš turėjau tik rusų kalbos pradmenis – tikrai sudėtinga situacija. Tačiau pasibaigus mokslo metams, galiu tik pasidžiaugti, kad mokiniai pramoko lietuvių kalbos. Būtent tada pamaniau – turiu supergalių išmokyti savo gimtosios kalbos užsieniečius.“

Diskusijos svečias Mantas Karinauskas, paklaustas, kaip mokiniai bei kolegos reaguoja į mokytoją vyrą, pasakojo: „Vyras mokykloje šiandien yra egzotika. Matyt, todėl yra palaikomas kolegų ir mėgstamas vaikų.“ Jam pritarė ir A. Mažuolienė: „Pamenu, kad, kai iš mūsų mokyklos išėjo etikos mokytojas, vaikai jo labai ilgėjosi. Aš taip pas pastebiu, kad kolektyvas mokykloje moteriškėja, o berniukams tikrai būtų naudinga matyti vyrišką pedagogo pavyzdį.“

Filosofijos studijas LEU baigusi M. Vyšniauskaitė šiuo metu dirba Laisvosios rinktos instituto Švietimo centro vadove. Darbo reikalais moteris dažnai susitinka su pedagogais. Jos teigimu, mokytojas privalo suspėti vytis kintančią informaciją, technologijas. „Kai ketverius metus ruošėme ekonomikos vadovėlį, nuolat reikėjo atnaujinti pateikiamą informaciją, analizuoti situaciją, koreguoti ir adaptuoti medžiagą. Tačiau įdirbis davė savo – sukūrėme vadovėlį, kuriuo dabar naudojasi daugiau nei aštuoniasdešimt procentų ekonomikos pedagogų Lietuvoje“, – pasakojo geriausia pasaulyje pripažintos edukacinės priemonės bendraautorė.

Žinoma Lietuvoje vestuvių planuotoja Laurė Vagonė lituanistikos studijas pasirinko kaip seną savo svajonę, tikėdamasi išmokti rašyti. Pastaroji svajonė išsipildė ­– dabar ji bene vienintelė vestuvių planuotoja, rengianti tekstus vestuvių tinklaraščiui, reklamai bei atskiriems spaudos projektams. Pasak Lauros, įgytas pedagogines žinias, ji išnaudoja mokydama savo personalą ir vertindama savo sūnaus mokytojus. „Man nesunku tinkamai įvertinti mano vaiką mokančius pedagogus: aš žinau, kokie jie turėtų būti. Man atrodo, svarbiausia yra mokytojo lyderystė, gebėjimas uždegti ir rodyti pavyzdį“, ­– tikina vestuvių planuotoja.

Renginyje diskutuota, koks turi būti mokytojas ir kokios ryškiausios gero pedagogo savybės. Tarp svarbiausių gerų edukologų bruožų, pasak pašnekovų, yra kūrybiškumas ir laisvė veikti, atsakomybė ir kompetencija bei lyderio savybės. To labiausia reikia susidorojant su iššūkiais mokytojo darbe.  „Vien stovėti prieš trisdešimties mokinių, kurie iš tavęs tikisi ir įdomios veiklos, ir žinių, ir geranoriško bendravimo yra didelis iššūkis“, – sakė matematikė A. Mažuolienė.

Pranešimą paskelbė: Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas

Parašykite komentarą