Verslas

Darnumo prioritetai – vis dažnesni VVĮ darbotvarkėje

Nors valstybės valdomų įmonių (VVĮ) įgyvendinamos darnumo praktikos kol kas yra prasčiausiai vertinama valdysenos sritis, tačiau jai skiriamas dėmesys didėja. Valdysenos ekspertai sako, kad tvarios veiklos principai yra itin svarbūs viešajam sektoriui, ypač VVĮ, kadangi valstybė per šias įmones formuoja ir rodo atsakingo verslo pavyzdį visos šalies mastu.

„Šiuo metu darnus vystymasis yra viena iš prioritetinių valdysenos sričių tiek privačiame versle, tiek ir viešajame sektoriuje. Galbūt anksčiau ši sritis buvo suprantama tik kaip mados reikalas deklaruoti aplinkosaugines ir kitas socialiai atsakingo verslo veiklos kryptis, tačiau šiandien turime labai aiškiai išreikštas pasaulinio masto iniciatyvas, kuriomis tiek politinėje, tiek ir verslo darbotvarkėse siekiama suvaldyti klimato kaitą ir kurti švaresnę bei žalesnę ateitį“, – sako Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.

Kartu su darnaus verslo iniciatyvomis, lūkesčiai auga ir informacijos apie tvarią veiklą atskaitomybei. „Jau dabar Europos Komisija peržiūri direktyvą dėl tvarumo atskaitomybės ir pažymi, kad esamas reguliavimas nebeatliepia rinkos dalyvių lūkesčių. Būtina aiškiau apibrėžti reikalavimus bei intensyviau audituoti pateikiamas tvarumo ataskaitas. Numatoma išplėsti ir reikalavimus dėl tvarumo ataskaitų rengimo, kurias rengti reikės platesniam ratui įmonių, tarp kurių pateks ir privataus verslo įmonės, ir VVĮ“, – pabrėžė V. Danielius.

Jis mano, kad darnios veiklos principų diegimas yra būtinas viešajame sektoriuje, ypač VVĮ. „Įgyvendinant politines darnaus vystymosi iniciatyvas, valstybė per savo valdomas įmones formuoja ir rodo atsakingo verslo pavyzdį visos šalies mastu. Ne gana to, šiandien valstybė kontroliuoja nemažai didelių įmonių, kurios turi milžiniškus pajėgumus ir suburia plačias bendruomenes – vien jau tai įpareigoja rinktis teisingus prioritetus, kurie atliepia darnios veiklos principus“, – pažymi V. Danielius

VVĮ darnumo srityje stebimi teigiami pokyčiai

Tiek pernai, tiek ir ankstesniais metais Valdymo koordinavimo centro atliktas VVĮ gerosios valdysenos indeksas rodo, kad darnus vystymasis kol kas yra prasčiausiai vertinama valdysenos sritis. Darnumo praktikos 2019-2020 metais neigiamai įvertintos daugiau nei 70 proc. visų VVĮ.

Valdymo koordinavimo centro projektų vadovas Jokūbas Niedvaras pažymi, kad dauguma VVĮ vis dar nėra sistemiškai nusistačiusios darnumo tikslų bei veiklos principų. „Vykdomos VVĮ darnumo iniciatyvos dažnai neturi aiškios krypties ir nesisieja su svarbiausiais įmonės daromais poveikiais. Taip pat gana retai nusistatomi konkretūs ir pamatuojami tikslai, neidentifikuojami svarbiausi poveikiai ir neįtraukiamos suinteresuotosios šalys. Dalyje VVĮ darnumas daugiau plėtojamas tik rinkodaros ir filantropijos tikslais“, – pabrėžė jis.

Valdysenos ekspertus pozityviai nuteikia tai, kad kasmet vis daugiau VVĮ atsakingos veiklos principus įtvirtina vidaus dokumentuose bei prie strateginių tikslų įtraukia ir su darnumu susijusius tikslus. „Teigiamą postūmį šioje srityje davė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatytas reikalavimas didžiausioms įmonėms rengti standartizuotas darnumo (socialinės atsakomybės) ataskaitas. Reikšmingą poveikį turi ir Valdymo koordinavimo centro skiriamas papildomas dėmesys šiai sričiai. Kasmet sudaromas VVĮ gerosios valdysenos indeksas šiuo metu yra vienas pagrindinių įrankių, vykdant darnumo praktikų sklaidą tarp VVĮ“, – pažymi J. Niedvaras.

Įmonės dalinosi darnumo praktikų įgyvendinimo patirtimi

Šiandien Valdymo koordinavimo centro organizuotoje nuotolinėje diskusijoje „Ar galima išgyventi be darnumo veikloje?“ dalintasi geriausiomis darnumo praktikomis tiek viešojo sektoriaus, tiek privataus verslo įmonėse.

Vienos didžiausių valstybės valdomų energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ darnaus vystymosi vadovas Valentas Neviera pristatė informacijos atskleidimo ypatumus, remiantis suinteresuotųjų šalių lūkesčiais.

„Sunku įsivaizduoti darnią veiklą tokios įmonės ar organizacijos, kuriai nerūpi jos suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir vertinimas. Patiriame, kad susirinkti grįžtamąjį ryšį nėra paprasta, bet tikrai verta dėl to pasistengti. Žinodami, kas svarbu suinteresuotoms šalims, pagal ką jos vertina mūsų pasiekimus ir atliepdami tai savo veikloje, galime iš tikrųjų veikti darniai – tiek kurdami vertę kitiems, tiek patys gaudami darnumo naudas: per geresnę reputaciją, platesnes finansavimo galimybes ir kt.“, – tikina V. Neviera.

Atsakomybę reikia išmatuoti ne tik žodžiais, bet ir skaičiais

„Daugelį metų bendrovės tikslas buvo atitikti galiojančius aplinkosauginius reikalavimus, tačiau dabar bendrovė žengė ryžtingą žingsnį, pati ėmėsi lyderystės šioje srityje ir užuot atitikusi reikalavimus, siekia pati kurti ateities vandentvarką, brėžti naujas kryptis, naujas normas, prisiimti naujus griežtus įsipareigojimus visų pirma sau, tačiau to paties tikėdamasi ir iš partnerių, klientų, kiekvieno save atsakingu laikančio visuomenės nario“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Jis pažymėjo, kad 2020-2030 m. „Vilniaus vandenys“ Socialinės atsakomybės strategijoje išsikėlė net 15 su socialine atsakomybe susijusių tikslų, visi jie grįsti „Nulio pasiteisinimų“ arba nulinės tolerancijos principu. Tarp numatytų pasiekti tikslų: nulinė nuotekų tarša, nulis gėlo vandens švaistymų, nulis popierinių sąskaitų, nulis klientų be centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų, nulis nepašalintų avarijų per 24 valandas, nulis perkamos elektros energijos kiekis technologinėje veikloje, nulis neįsitraukusių į veiklą darbuotojų ir t.t. Šių tikslų įsivertinimui pasitelkiamas Žaliasis indeksas (tvarumo tikslų pasiekimo įvertinimas) ir Socialinės atsakomybės indeksas, rodantis, kaip bendrovė didina klientų pasitenkinimą bei paslaugų kokybę.

Taip pat renginyje dalyvavo ir gerąsias tvarumo praktikas pristatė jau beveik dešimt metų įvairiose privataus sektoriaus tarptautinėse bendrovėse dirbanti ir šiuo metu „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės pareigas einanti Gabrielė Šerėnienė.

„Mūsų parduotuvę pasirinkęs pirkėjas renkasi sistemišką ir nuoseklų požiūrį į tvarumo įgyvendinimą. Tai atsispindi infrastruktūroje ir technologiniuose sprendimuose, prekių pasirinkime, organizacijos kultūroje, galimybėje perkant produktus ar taromatuose priduodant tarą aukoti labdarai bei daugelyje kitų aspektų“, – sakė G. Šerėnienė. Ji pristatė, kaip gimsta tvarumo tikslai ir rodikliai, kaip įvairios funkcijos bendradarbiauja juos įgyvendinant, kaip matuojamas tvarumo efektyvumas.

Diskusija „Ar galima išgyventi be darnumo veikloje?“ yra tęstinis Valdymo koordinavimo centro organizuojamo VVĮ sektoriaus gerųjų valdysenos praktikų dalijimosi ciklo renginys.

Pranešimą paskelbė: Justina Brazevičiūtė, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą