IT naujienos

COVID-19 akivaizdoje stringa IT sistemos – ekspertai paaiškina, kodėl tai įvyksta ir kaip to išvengti

Visą pasaulį sukaustęs COVID-19 ir šalyje paskelbtas karantinas bene stipriausiai smogė fizinėms parduotuvėms, pramogoms ir renginiams – daugybė verslų buvo priversti sustabdyti savo veiklą arba keisti jos formatą ir persikelti į internetą. Vis dėlto, ne kiekviena IT sistema sugebėjo susidoroti su dešimteriopai išaugusiais lankytojų srautais. Ką daryti, kad su IT susiję nesklandumai nepakištų kojos įmonės veiklai, o norimos prekės bei paslaugos vartotojus pasiektų laiku?

Stringanti IT sistema gali tapti antireklama

Internetinė prekyba karantino laikotarpiu išgyvena tikrą aukso amžių. Elektroninė erdvė pirkėjams tapo bene vienintele išeitimi gauti būtinų prekių ir paslaugų, todėl internetiniai verslai net ir gana sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis sugebėjo ne tik išlaikyti, bet ir padidinti savo veiklos rodiklius. „Similarweb” duomenimis, pirkėjų apsilankymai e. parduotuvėse išaugo 204 proc. Daugiau kaip trigubai padidėjo ir lankytojų skaičius maisto prekių pristatymo paslaugas teikiančių verslų internetinėse svetainėse.

Visgi dešimtimis kartų išaugus IT sistemų interneto apkrovoms, paaiškėjo, kad ne visos įmonės yra pajėgios atlaikyti tokius krūvius. Lietuva – ne išimtis.

„Išaugusi IT sistemų apkrova dažniausiai reiškia didesnį lankytojų srautą, tai – puikios žinios verslui. Iš kitos pusės, nesugebėjimas aptarnauti klientų iš karto virsta antireklama, sukelia vartotojų pyktį ar net panieką. Tai galioja visoms e. paslaugoms visame pasaulyje – suerzinti pirkėjai nebegrįžta į neveikiančias e. parduotuves, bet keliauja pas konkurentus“, – sako Skandinavijos įmonių grupės „Visma Group“ Lietuvos padalinio vadovas Mantas Urbonas.

Tai, kad negailestingą konkurencinę kovą laimi tik sklandžiai veikiančios skaitmeninės platformos, puikiai iliustruoja vieno populiariausių socialinių tinklų pavyzdys. 

„Viena iš esminių „Facebook“ sėkmės priežasčių buvo ta, kad iki tol rinkoje dominavęs socialinis tinklas „Friendster“ nepajėgdavo susidoroti su krūviais ir dėl to dažnai strigdavo. Savo ruožtu naujokas „Facebook“ veikė be trikdžių. Radę kokybiškesnę alternatyvą, vartotojai į „Friendster“ taip ir nebegrįžo, o „Facebook“ užėmė dominuojančią padėtį daugiamilijardinėje rinkoje”, – primena M. Urbonas.

Į pagalbą – IT sistemų elastinis plečiamumas

Pasak „Visma Group“ Lietuvos padalinio vadovo, padidinti platformos pralaidumą dešimtis ar šimtus kartų yra rimtas inžinerinis iššūkis, kadangi yra tam tikros ribos, kiek užklausų per sekundę gali aptarnauti fizinė įranga (serveris).

„Norint aptarnauti didelius užklausų srautus reikia arba galingesnio, t. y. brangesnio serverio, arba tą pačią platformą tiesiog paskirstyti per keletą tokių pat serverių. Kitaip tariant, IT platforma turi turėti taip vadinamą „elastinio plečiamumo” (angl. elastic scalability) savybę – ji turi gebėti sklandžiai persiskirstyti per du, tris ar net šimtą serverių, o užklausų srautui sumažėjus – vėl grįžti į adekvatų, pigesnį režimą“, – pasakoja M. Urbonas.

Eksperto teigimu, kuriant tokias IT sistemas, reikalingos ilgalaikės investicijos į platformos infrastruktūros ekspertus (angl. DevOps) bei specialias praktines žinias (angl. know-how). Kokybės procese taip pat būtini patikimi automatiniai apkrovos, našumo ir greitaveikos testai. 

Svarbi ir apsauga nuo DoS ir DDoS atakų – masinių užklausų, kuriomis piktybiški programišiai bando atakuoti internetines platformas.

Pasikeitę žmonių įpročiai internete – ko tikėtis ateityje?

Gyventojams atradus ir išbandžius apsipirkimo internetu galimybes, prognozuojama, kad didžioji visuomenės dalis ir toliau rinksis elektronines paslaugas, o pandemijos grėsmė vers vengti fizinių kontaktų net ir atšaukus karantiną. Tad daugumai į elektroninę prekybą persiorientavusių įmonių dabar kaip niekada svarbu patobulinti savo IT sistemų veiklą.

Kol vieni dar tik bando kovoti su stringančiomis IT sistemomis, kiti tęsia savo veiklą be didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, „Gintarinė vaistinė“ dar pernai ėmė vystyti savo naują e. komercijos platformą, ir „elastinį plečiamumą“ numatė kaip vieną iš strateginių reikalavimų. Anot M. Urbono, ši strategija pasiteisino –karantino laikotarpiu farmacininkus užgriuvusios net 15 kartų išaugusios lankytojų apkrovos nė kiek nesutrikdė šios vaistinės darbo internete tik dėl tinkamai suplanuotos sistemos.

„Nuo internetinės vaistinės veikimo pradžios gerokai išaugo tiek pirkėjų skaičius, tiek jų poreikiai. Atsižvelgdami į aktualijas ir siekdami žengti koja kojon su vis išmanėjančiu vartotoju, nuolatos ieškome šiuolaikinių technologinių sprendimų, ne tik elektroninėje prekyboje“, – sako Irena Tėvelienė, „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros skyriaus vadovė. Ji priduria, kad netolimoje ateityje planuojama įdiegti papildomų  paslaugų klientų patirtims gerinti.

„Akivaizdu, kad Lietuvos konkurencingumas, kurį būtina išlaikyti ir stiprinti, yra neatsiejamas nuo skaitmenizacijos. Vertingos tarptautinės patirties įgijome kurdami e. prekybos ir e. mokymosi platformas itin reikliose Skandinavijos šalių rinkose, todėl akivaizdus elastiškai plečiamų e. platformų poreikis verčia judėti į priekį ir IT tiekėjus Lietuvoje”, – teigia M. Urbonas.

Apie „Visma Lietuva“

„Visma Lietuva“ šiuo metu dirba 371 darbuotojas, metinės pajamos 2019 m. siekė 19 mln. Eur.

Apie „Visma Group“

„Visma Lietuva“ priklauso Norvegijos kapitalo bendrovei „Visma Group“, turinčiai biurus Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Rumunijoje. Didžiausia Norvegijos IT bendrovė iš viso įdarbina 10 000 žmonių, o metinės jos pajamos 2019 m. išaugo 31,9 proc. ir pasiekė 15  mlrd. Norvegijos kronų. Įmonių grupė specializuojasi programinės įrangos verslui srityje, daugiausia dėmesio skiria IT produktams, paremtais debesijos (SaaS) ir dirbtinio intelekto (AI) technologijomis.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB

Parašykite komentarą