Verslas

Civilinės atsakomybės draudimo naujovės užtikrins sklandesnį nuostolių atlyginimą

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) pakeitimo projektui, kuriuo siekiama didinti eismo įvykiuose nukentėjusių trečiųjų asmenų apsaugą, užtikrinti sklandesnį nuostolių atlyginimą ir pritaikyti TPVCAPDĮ nuostatas prie įvykusių technologinių pokyčių. 

„Pakeitimai sudarys galimybę nukentėjusiems tretiesiems asmenims gauti eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimą, kai bankrutuoja ar likviduojamas tiek Lietuvos, tiek kitos ES valstybės draudikas, užtikrins nukentėjusių asmenų apsaugą tuo atveju, kai draudimas nereikalaujamas ir padidins didžiausias draudimo sumas. Visi šie pokyčiai leis sklandžiau ir operatyviau atlyginti žalą nukentėjusiems tretiesiems asmenims“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė. 

Siūlomu projektu į nacionalinę teisę perkeliama ES direktyva 2021/2118, pagal kurią mažiausia draudimo suma turi būti 6,45 mln. eurų dėl žalos asmeniui ir 1,3 mln. eurų dėl žalos turtui. TPVCAPDĮ projekte šios sumos nustatytos kaip maksimalios draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio. Tiesa, tokios didelės draudimo išmokos itin retos. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol yra žinomas tik vienas Lietuvoje įvykęs eismo įvykis, kurio metu padaryta žala siekė maksimalią draudimo sumą. 

„Svarbu pabrėžti, kad didesnis maksimalus žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, neturės tiesioginės įtakos kainodarai ir draudimo paslaugų brangimas dėl šio pakeitimo neprognozuojamas“, – sako finansų viceministrė Vaida Markevičienė.   

Kainodara yra draudikų prerogatyva ir būtent draudikai nustato draudimo įmokų dydžius. Tačiau vien maksimalios išmokos sumos padidinimas įmokų dydžiams tiesioginės įtakos neturi, nes tokie atvejai yra itin reti ir bendras rizikingumas nesikeičia. Be to, tiek draudikai, tiek Transporto priemonių draudikų biuras, siekdami sumažinti galimą riziką, naudoja perdraudimo instrumentus. Projektas oficialiai buvo derintas su valstybinėmis institucijomis, draudimo brokerių atstovais, ir rinkos dalyviais. 

Tarp kitų esminių projekto pakeitimų yra nuostata, kad turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val. Taigi, tarp draustinų transporto priemonių gali pakliūti ir elektriniai paspirtukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios aukščiau nurodytus greičio ir svorio kriterijus. Nustatoma, kad neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą. 

Nustatoma, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi. 

Įteisinama elektroninė eismo įvykių deklaracijos forma, kuri yra pildoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro administruojamomis informacinių technologijų priemonėmis.

Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, LR Finansų ministerija

Parašykite komentarą