Nekilnojamas Turtas

Būsto nuomos „atsikandusiems“ siūlo išeitį: galima gyventi ir ekonomiškai, ir komfortiškai

Žvėriškos nuomos kainos arba nudrengti ir neremontuojami butai, nesukalbami nuomotojai – su tuo susiduria būsto ieškantis jaunimas ir ne vien jis. Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad „atsikandęs“ karčios nuomos patirties dažnas jaunuolis ima žvalgytis nuosavo būsto. Šiandien vis dažniau tai tampa išeitimi gyventi ekonomiškai ir jaukiai.

Nusivylę nuoma, žvalgosi savo namų

Bent 200 Eur – toks biudžetas reikalingas norint išsinuomoti būstą didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Tiesa, už tokią sumą, pavyzdžiui, sostinėje greičiausiai pavyktų gauti tik butą senos statybos name, nutolusį nuo miesto centro ar mokslo įstaigų ir, galimas daiktas, seniai mačiusį remontą. Aukšta nuomos kaina yra pagrindinis aspektas, kodėl jauni žmonės arba jų tėvai vis dažniau pasidomi galimybėmis investuoti į nuosavą būstą.

„Tai pastebėję nekilnojamojo turto vystytojai atrado, ką pasiūlyti jaunimui – patogioje vietoje esančius būstus už draugišką kainą. Vienas tokių – sostinės Fabijoniškių rajone statomas naujas projektas „Laisvės 77“, – pasakoja projekto atstovė ir nekilnojamojo turto ekspertė Jurgita Kvėselaitė.

Pirkėjams siūlomi įvairaus dydžio būstai nuo 27 iki 57 kv. m. Kai kuriuose iš jų, net ir mažiausiuose, atlikta pilna būsto apdaila, tad nuo pečių nukrenta remonto darbų našta. Nebereikia ieškoti medžiagų, būsto dizainerių, specialistų, susitaupo nemažai laiko.

Anot J. Kvėselaitės, „Laisvės 77“ pritaikytas įvairiai auditorijai, taip pat ir jaunimo gyvenimo būdui, nes būstai pasižymi geru susisiekimu su visais miesto taškais, universitetais. Palyginimui, nuo namų iki Mykolo Romerio universiteto automobiliu – 5 min., vos išėjus iš namų – prekybos centras, iki artimiausio visą parą veikiančio sporto klubo taip pat vos 5 min.

Naujuose „Laisvės 77“ būstuose įrengtas taupus šildymas, suprojektuotos itin aukštos lubos, suteikiančios erdvės pojūtį. Kiekvienas butas turi balkoną, kai kurie – terasas. Pastatuose įrengti patogūs liftai, netoliese – antžeminės stovėjimo vietos.

Nepastovumas – nėra kliūtis

Ar verta studentui ar ką tik dirbti pradėjusiam jaunuoliui galvoti apie savo būstą, jei nežinia, ar po metų likimas nenublokš į kitą šalies, o gal net ir Europos miestą? J. Kvėselaitė teigia, kad nepastovumas ir nežinia yra tai, ko baiminasi nuomotojai ir dėl to dažnai atsisako nuomoti būstus studentams. Kita vertus, įgijus savo nuosavybę, net ir tuo atveju, jei būste negyvensite patys, ją galima išnuomoti, kad toliau tarnautų kaip investicija. Nekilnojamojo turto eskpertė pateikia ir preliminarius skaičiavimus, leidžiančius palyginti būsto nuomos ir įsigijimo kainą šiuo metu.

„Vieno kambario buto nuoma naujos statybos name netoliese miesto centro prasideda maždaug nuo 350 Eur. Dviejų kambarių būstas gali peržengti ir 500 Eur ribą. Palyginimui, jei būtų perkamas vieno kambario būstas projekte „Laisvės 77“ su pilna apdaila, preliminari mėnesinė paskolos įmoka už jį sudarytų 170–220 Eur, dviejų kambarių būsto su pilna apdaila įmoka sudarytų apie 230–280 Eur, pasirinkus būstą su daline apdaila, mėnesinė įmoka būtų dar mažesnė“, – sako J. Kvėselaitė.

Preliminarias būsto paskolos įmokas specialistė pateikia remdamasi skaičiuoklėmis, kai prašoma paskolos suma sudaro 44–71 tūkst. Eur ir būtų išmokama per 30 metų terminą, darant prielaidą, kad metinė palūkanų norma paskolos mokėjimo termino metu nekistų ir siektų 2,3 proc.

Komfortiškas gyvenimas – prioritetas

Audringas gyvenimas bendraamžių apsuptyje bendrabutyje ar privatumas ir ramybė nuosavame bute – ką pasirinktų pirmųjų kursų studentas? Ko gero, ne vienas jaunuolis atsakytų, kad norint pasijusti tikru studentu, svarbu, kad aplink „virtų“ gyvenimas. Tačiau Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pristato kiek kitokį jaunimo požiūrį.

„Dėl žemos kambario nuomos kainos, gyvenimą bendrabutyje renkasi didžioji dalis studentų, nepaisant to, kad pusė bendrabučių gyventojų nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis“, – sako LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas.

Studentų atstovo teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrabučių situacija nėra gera, nes didžioji dalis jų – senos statybos. Būstų efektyvumas žemas ir gyvenimo sąlygos ne pačios geriausios. Tad metai iš metų kartojasi tendencija, kai studentai, apsigyvenę bendrabutyje pirmame studijų kurse, labai dažnai po pusmečio ar net kelių mėnesių ieško alternatyvų. Dažniausiai tai – nuomojamas būstas, o kas turi galimybes ir nusprendžia investuoti, galbūt ir nuosavas butas.

Ir nors dar visai neseniai artėjant rugsėjui viešojoje erdvėje sklandydavo žinios tik apie universitetų bendrabučių užpildymą ir būstų nuomos situaciją, tikėtina, kad situacija vis stipriau keisis. Jei ir toliau augs būstų nuomos kainos, galimybė turėti savo namus jauniems žmonėms taps vis dažniau svarstoma ekonomiška alternatyva, garantuojančia privatumą, komfortą ir laisvę.

Pranešimą paskelbė: – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”

Parašykite komentarą