Netyčia pridarę nedidelių nuostolių draugams ar kitiems gerai pažįstamiems asmenims beveik trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų tiesiog atsiprašytų, dar ketvirtadalis iš mandagumo pasiūlytų atlyginti materialinius nuostolius, bet tikėtųsi, kad to neprireiks. Tokius duomenis atskleidė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter Research“ atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, savo pažįstamiems padarytus nedidelius materialinius nuostolius pinigais atlyginti pasiryžę 12 proc. lietuvių. Dar maždaug dešimtadalis (11 proc.) ieškotų kitokių būdų, kuriais netiesiogiai išpirktų savo kaltę – padovanotų dovaną ar padarytų kokią nors paslaugą. 5 proc. gyventojų tokiose situacijose stengtųsi visai nekreipti dėmesio ir elgtųsi taip, tarsi nieko nenutiko. Be to, paaiškėjo, kad net ir patiems nukentėjusiems priimti pinigus už patirtą nedidelę žalą…

„Esu du kartus išsiskyrusi moteris. Skyrybos nėra malonus procesas, įvyksta visokių negerų dalykų, tačiau emocijas tenka valdyti, jei nori taikos“, – per „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Moterų balsas“ filmavimą kalbėjo viena laidos vedėjų Natalija Bunkė (34). „Skyrėmės tris kartus, labai tikiuosi, kad ketvirtas bus lemtingas ir aš daugiau niekada negrįšiu pas vyrą, kuris norėjo mane nužudyti“, – atvira buvo cirko artistė, cirko „Alex“ vadovė Agnė Zobovienė (37). „Kantrybės turi tiek, kiek myli žmogų“, – visiškai tikra vienas skyrybas išgyvenusi ir su pirmuoju vyru puikiai sutarianti Eglė Kernagytė-Dambrauskė (33). „Be proto džiaugiuosi, kad mano pirmasis vyras Deivydas Zvonkus sukūrė puikią šeimą, kad surado Katažyną. Aš jau irgi buvau ištekėjusi, turėjau sūnų,…

Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų. „Tyrimas parodo, kad nemaža dalis lietuvių turi pinigų tik savo poreikiams patenkinti, o prireikus finansinės pagalbos draugui ar giminaičui, neturėtų galimybių jiems paskolinti. Tikėtina, kad nutikus nenumatytiems gyvenimo atvejams, jiems patiems prireiktų ieškoti, kur pasiskolinti lėšų“, – sako Viktoras Daukšas, tyrimą…

Dviejų mamų pokalbis apie kitokį vaikų auklėjimą Visai neseniai per Lietuvą nuaidėjusios ir liūdnai pasibaigusios vaikų auklėjimo „beržine koše“ istorijos verčia susimąstyti ne tik įstatymų leidėjus ar socialinius darbuotojus, bet ir visus tėvus. „Žinau, kad mušti negalima. Tačiau, kaip elgtis, jeigu nežinau, kaip sutramdyti vaiką?“, – prisipažįsta ne vienas tėtis ar mama. „Išeitis visada yra“, – ramina psichologė Jūratė Bortkevičienė, kuri šį šeštadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ papasakos, kuo pakeisti „beržinę košę“, kaip sutarti su vaiku ir ką apskritai reiškia Lietuvoje pagaliau atsiradusi sąvoka „atsakinga tėvystė“. 1. Žingsnis: stebėkite savo elgesį „Viską, kas mus, suaugusiuosius, taip erzina, vaikai išmoksta iš mūsų pačių“, – vienąesminiųauklėjimo taisyklių laidos „Pasaulis pagal moteris“…

Italą Luciano galima sutikti už prekystalio Centriniame Kauno turguje prekiaujantį vaisiais ir daržovėmis. Prieš porą metų kartų su savo žmona Vaida iš Italijos į Kauną gyventi atvykęs paslaugus užsienietis greitai užkariavo daugelio pirkėjų simpatijas. Luciano nesunkiai prisitaikė prie lietuviško gyvenimo ritmo ir neblogai pramoko lietuviškai. Jei prireikia – susikalbėti su pirkėjais padeda žmona, su kuria ir darbuojasi turguje. Tiesa, kai kurie klientai specialiai išmoksta itališkų frazių, kad galėtų savo mėgstamą prekybininką pakalbinti gimtąją kalba. Kokios priežastys lėmė, kad atvykote į Lietuvą, – paklausėme Luciano. Lietuva yra mano gyvenimo draugės gimtinė, čia yra jos šeima, čia gyvena jos mama. Susiklostė tokios aplinkybės, kad dažnai reikėjo būti Lietuvoje, o dažnai skraidyti iš…

Tyrimai rodo, jog 76proc. asmenų, kurie skolina,neturi skolos dokumentų, o tai apsunkina, norint skolą susigrąžinti. Tokią statistiką pateikia skolų išieškojimo bendrovės „Legal Balance“ direktorius Marius Šlepetis. Jis išskiria 4 pagrindines ir dažniausiai naudojamas priemones, padedančias apsidrausti ir užtikrinančias palankias skolos susigrąžinimo aplinkybes. Tai ypač svarbu kreditoriui, kuris skolina sąmoningaiir ateityje tikisi pinigus atgauti. „Įvairių skolos dokumentų šablonų galima rasti internete. Tačiau nereiktų pasikliauti bet kuo – rengiant kai kuriuos dokumentus, ypač svarbu laikytis griežtos jų formos, nes net ir menki neatitikimai gali sukliudyti jais pasinaudoti. Siekdami padėti kreditoriams, mūsų skolų išieškojimo platformos eskolos.lt teisininkai parengė korektiškus dokumentų pavyzdžius, kuriais rekomenduoja pasinaudoti prieš skolinant ar perduodant pinigus kitam asmeniui“, – komentuoja…

Baterijos yra labai naudingas išradimas, be kurio šiandien daugeliui turbūt būtų sunku įsivaizduoti savo kasdienybę. Mobiliaisiais telefonais, nešiojamais kompiuteriais, belaidžiais elektros įrankiais, žaislais ir dar begale kitų elektros prietaisų naudotis galime ličio jonų ar polimerų, nikelio kadmio, cinko anglies bei kitų tipų baterijų dėka. Vis dėlto tie patys baterijose esantys cheminiai junginiai, kurie suteikia energijos įvairiausiems prietaisams, yra ir priežastis, kodėl panaudotos baterijos priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Tai reiškia, kad su baterijomis negalima elgtis kaip su paprastomis buitinėmis šiukšlėmis ir štai trys pagrindinės priežastys – kodėl. Baterijose gausu sveikatai pavojingų cheminių medžiagų „Visų rūšių nebenaudojamos vienkartinės ir įkraunamos baterijos yra pavojingosios atliekos – ar tai būtų automobilinės, pramoninės ar naudojamos nešiojamuose…

Ne, neužtenka parsisiųsti kokią nors kompiuterinę programą, kurios dėka per trumpą laiką išaugtų norimos rūšies daržovės. Tai jau būtų iš fantastikos srities. Tiesiog šiandien ieškoma įvairių galimybių kiek įmanoma labiau supaprastinti kasdieninius darbus ir taip palengvinti žmonėms buitį. Tarkime MeistroKodas šiltnamis jo savininką tarsi „pririša“ prie namų – reikalingnamias reguliarus laistymas, vėdinimo angų atidarinėjimas ir uždarinėjimas siekiant išlaikyti optimalią temperatūrą. Tad kokios gudrybės buvo sugalvotos siekiant apeiti šituos nuolatinius darbus? Vėdinimo ir laisymo sistemos Galite pamiršti nuolatinį oro sąlygų stebėjimą ir šiltnamio durų ar langų darinėjimą. Įmontavus taip vadinamą automatinį langų pakėlėją (beje, veikiantį be jokios elektronikos, o viduje esančių dujų dėka) vėdinimas vyks priklausomai nuo šiltnamyje nusistovėjusios temperatūros. Jūs…