Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai įsitvirtina darbo aplinkoje, tačiau darbuotojams ne visada pakanka žinių ir įgūdžių, kad galėtų išnaudoti jo galimybes. Technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai Lietuvos respondentų nėra gavę jokių DI mokymų iš darbdavio, o kas ketvirtas jaučiasi prastai pasirengęs naudotis šia technologija. Ekspertės teigimu, vien galimybės naudotis pažangiais įrankiais nepakanka – norint išnaudoti jų potencialą, būtina ugdyti naujus įgūdžius.
Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, 65 proc. Lietuvos respondentų nėra gavę jokių DI mokymų iš darbdavio. Tik 19 proc. nurodė dalyvavę struktūruotuose mokymuose, o dar 11,8 proc. – neformaliuose instruktažuose ar praktiniuose užsiėmimuose.
Pasak „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės, šie rezultatai atskleidžia svarbų iššūkį darbdaviams. Darbuotojai vis dažniau susiduria su DI technologijomis, tačiau neretai lieka patys atsakingi už tai, kaip išmokti jomis naudotis.
Stinga supratimo ir praktinių įgūdžių
Tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (25,2 proc.) lietuvių jaučiasi prastai arba visiškai nepasirengę efektyviai naudotis DI darbe. Dar 40,8 proc. savo pasirengimą vertina tik kaip vidutinį, o gerai arba labai gerai pasirengusiais save laiko maždaug trečdalis respondentų.
E. Tamelytės teigimu, vienas didžiausių iššūkių – atotrūkis tarp gebėjimo naudotis DI įrankiu ir supratimo, kaip jį tinkamai pritaikyti konkrečioms užduotims. Nors pokalbių robotais šiandien gali naudotis beveik kiekvienas, kokybiškam rezultatui pasiekti reikia gerokai daugiau nei tik suformuluoti klausimą.
„Vien mokėti parašyti užklausą „ChatGPT“ šiandien jau nebereiškia gebėti naudotis dirbtiniu intelektu. Ne mažiau svarbu suprasti, kokias užduotis jam verta patikėti, kaip pateikti tinkamą informaciją ir įvertinti gautus rezultatus. DI gali labai įtikinamai pateikti net ir klaidingus atsakymus, todėl ateityje ypač vertingas bus gebėjimas kritiškai vertinti informaciją, o ne vien greitai ją gauti“, – teigia E. Tamelytė.
Anot jos, šie gebėjimai tampa aktualūs ne tik IT specialistams, bet ir komunikacijos, finansų, klientų aptarnavimo bei kitų sričių darbuotojams.
Kodėl vienkartinių mokymų nepakanka?
Pasak E. Tamelytės, DI kompetencijų ugdymas neturėtų apsiriboti vienkartiniu seminaru, kuriame darbuotojams pristatomi populiariausi DI įrankiai. Technologijos keičiasi pernelyg sparčiai, todėl svarbiau išmokyti žmones prisitaikyti prie naujų galimybių, o ne įsiminti konkrečios programos funkcijas.
„Įsivaizduokime, kad darbuotojas išmoksta naudotis vienu DI įrankiu, tačiau po pusmečio atsiranda naujų, gerokai pažangesnių sprendimų. Ar tai reiškia, kad jam vėl reikia visko mokytis nuo pradžių? Nebūtinai. Jei žmogus supranta pagrindinius DI veikimo principus, geba tinkamai formuluoti užduotis ir vertinti rezultatus, šiuos įgūdžius galės pritaikyti naudodamasis skirtingais įrankiais. Būtent tokį gebėjimą prisitaikyti ir turėtų ugdyti mokymai“, – sako ekspertė.
Jos teigimu, veiksmingiausia mokymus susieti su konkrečiomis darbuotojų užduotimis. Pavyzdžiui, rinkodaros specialistams gali būti aktualus DI naudojimas auditorijų analizei, finansų darbuotojams – duomenų apdorojimui, o klientų aptarnavimo komandoms – informacijos sisteminimui. Taip įgytas žinias darbuotojai gali iš karto pritaikyti praktikoje, todėl lengviau įvertinti ir jų naudą.
Atsakomybė tenka ne tik darbuotojams
Ekspertės teigimu, darbuotojų iniciatyva mokytis yra svarbi, tačiau atsakomybė už DI kompetencijų ugdymą neturėtų būti palikta vien jiems. Darbdaviai geriausiai žino, kokių gebėjimų reikia jų organizacijai, todėl turėtų padėti darbuotojams kryptingai juos ugdyti.
„DI įgūdžiai pamažu tampa tokie pat svarbūs kaip gebėjimas naudotis įprastomis kompiuterinėmis programomis. Tačiau būtų klaida tikėtis, kad visi darbuotojai juos įgis savarankiškai ir vienodai greitai. Įmonėms verta sudaryti galimybes eksperimentuoti, dalytis patirtimi ir mokytis iš realių darbo situacijų. Kartais reguliariai aptarti konkrečius DI pritaikymo pavyzdžius komandoje gali būti kur kas naudingiau nei kartą per metus surengti bendrą paskaitą“, – pastebi E. Tamelytė.
Pasak jos, svarbus vaidmuo tenka ir technologijų gamintojams, siekiantiems, kad DI funkcijos būtų kuo paprasčiau suprantamos ir pritaikomos kasdienybėje. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy AI“ sprendimai integruojami tiesiai į išmaniuosiuose telefonuose naudojamas funkcijas – nuo tekstų redagavimo iki pokalbių vertimo. Taip vartotojai gali susipažinti su DI galimybėmis atlikdami įprastas užduotis, o ne mokydamiesi naudotis visiškai naujomis programomis.
„Ateityje svarbiausia bus ne tai, kiek skirtingų DI įrankių žmogus moka naudoti, o kaip greitai jis geba išmokti dirbti su naujomis technologijomis ir pritaikyti jas savo poreikiams. Todėl investicijos į darbuotojų kompetencijas šiandien yra ne mažiau svarbios nei investicijos į pačias technologijas“, – apibendrina ekspertė.
„Samsung“ užsakymu atliktoje Baltijos šalių gyventojų apklausoje iš viso dalyvavo 1 514 respondentų: 503 Lietuvoje, 502 Latvijoje ir 509 Estijoje. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip gyventojai naudoja dirbtinio intelekto įrankius darbo aplinkoje, kaip vertina savo pasirengimą naudotis šiomis technologijomis ir kokios DI naudojimo praktikos taikomos darbovietėse.
