Beveik 6 iš 10 Lietuvos studentų semestro metu dirba – nuolat arba retkarčiais, rodo europinio studentų tyrimo „EUROSTUDENT“ duomenys. Tad darbas daugeliui jaunuolių tampa įprasta studijų dalimi, o studentai – svarbia darbuotojų grupe darbdaviams. Tai ypač juntama rudenį, kai po vasaros auga darbuotojų poreikis, o studentams tenka iš naujo derinti darbą su paskaitų tvarkaraščiais. Tad nuo ko pradėti ieškant pirmojo darbo, kai CV dar beveik tuščias, ir ką įvertinti, kad darbas netrukdytų studijoms?
„DPD Lietuva“ personalo vadovė Aušra Delonaitė pastebi, kad studentams šiandien svarbus ne tik atlyginimas, bet ir galimybė darbą priderinti prie studijų. Darbdaviams tai reiškia poreikį siūlyti lankstesnes darbo sąlygas, o patiems studentams – atsakingai įvertinti, kiek laiko jie iš tiesų gali skirti darbui ir ko iš pirmosios darbovietės tikisi.
„Studentai dažnai pradeda dirbti jau pirmaisiais studijų metais ir stengiasi darbą suderinti su studijomis. Todėl jiems patrauklu, kai darbdavys siūlo lankstesnį grafiką, galimybę dirbti ne visą dieną ar tik kelias dienas per savaitę“, – sako A. Delonaitė.
Darbas turi derėti prie studijų, o ne atvirkščiai
Studentai yra svarbi darbuotojų grupė ir „DPD Lietuva“ – daugiausia jų dirba siuntų rūšiavimo srityje, taip pat klientų aptarnavimo centre bei kurjeriais. Jų poreikis ypač juntamas rudenį, kai po vasaros ima augti siuntų kiekiai. Tačiau tuo pačiu metu studentai gauna naujus studijų tvarkaraščius ir sprendžia, kiek laiko galės skirti darbui.
Todėl įmonė siūlo rytines, vakarines ir naktines pamainas, galimybę dirbti ne visą savaitę ar keisti darbo krūvį. Pavyzdžiui, ankstyvo ryto siuntų paruošėjų pamaina trunka keturias valandas, o didžiąją dalį jos darbuotojų sudaro studentai, po darbo galintys vykti į paskaitas.
„Galime mažinti darbo dienų skaičių, keisti pamainas, didinti ar mažinti krūvį. Tačiau vienoje vietoje kompromisų nedarome – tai darbo ir poilsio režimas. Ypač studentams ar kelis darbus turintiems žmonėms būtina turėti pakankamai laiko pailsėti“, – pabrėžia A. Delonaitė.
CV beveik „tuščias“? Darbdavys vertina ne tik patirtį
Susidėliojus, kiek laiko galima skirti darbui, laukia kitas žingsnis – pati darbo paieška. Čia pirmojo darbo ieškančius studentus neretai stabdo mintis, kad darbdaviui neturi ko pasiūlyti, nes CV nėra ankstesnių darboviečių. Tačiau, pasak A. Delonaitės, patirties trūkumas nėra priežastis atidėlioti pirmąjį žingsnį.
Rinkoje yra nemažai pozicijų, kurioms ankstesnė patirtis nėra būtina. Jos ne visada bus tiesiogiai susijusios su studijuojama specialybe, tačiau gali padėti suprasti darbo aplinką, išmokti atsakomybės ir savarankiškumo bei sukaupti pirmąją patirtį.
„Žinių trūkumą kompensuoja motyvacija, darbštumas ir atsakomybė – šios savybės darbo rinkoje vertinamos visada. Darbuotojas, kuris nevėluoja, stengiasi kuo geriau atlikti savo darbą ir padeda kolegoms, paprastai yra pastebimas“, – sako A. Delonaitė.
Ji pataria darbo paieškas pradėti nuo dviejų paprastų klausimų sau: kiek laiko realiai galiu skirti darbui ir ko iš jo šiuo metu noriu? Jei tikslas – iš karto įsidarbinti pagal studijuojamą specialybę, paieškos gali užtrukti. Jei svarbiau pradėti užsidirbti ir kaupti patirtį, verta neatmesti ir paprastesnių pozicijų.
Kartu, anot personalo vadovės, svarbu realistiškai vertinti savo lūkesčius. Pirmojo darbo ieškančiam žmogui natūralu turėti reikalavimų atlygiui ar darbo sąlygoms, tačiau juos reikėtų derinti su tuo, kokią patirtį ir įgūdžius tuo metu galima pasiūlyti darbdaviui.
Pirmas darbas gali tapti karjeros pradžia
Net ir darbas, pasirinktas dėl patogaus grafiko, vietos ar galimybės užsidirbti studijuojant, gali tapti ilgesnės karjeros pradžia. A. Delonaitės teigimu, renkantis pirmąją darbovietę verta pasidomėti ne tik pradine pozicija, bet ir tuo, kokių įgūdžių joje galima įgyti bei kur galima augti toliau.
Tokių pavyzdžių gausu ir „DPD Lietuva“ – dalis dabartinių pamainų vadovų įmonėje pradėjo dirbti praktikantais arba nuo pradinių pozicijų siuntų rūšiavimo srityje. Įmonėje yra ir daugiau nei dešimtmetį dirbančių vadovų, kurių karjera prasidėjo nuo siuntų rūšiuotojo ar kurjerio darbo.
„Kartais žmogus pirmą darbą pasirenka visai paprastai – tiko grafikas, vieta ar darbo pobūdis. Tačiau tai nereiškia, kad toje pačioje pozicijoje jis ir liks. Pavyzdžiui, siuntų rūšiavime galima pradėti nuo krovos darbų, vėliau išmokti skenuoti siuntas, vairuoti autokrautuvą, mokyti naujokus, o ilgainiui siekti ir vadovaujančių pozicijų“, – pasakoja A. Delonaitė.
