Studijos

Baltų kalbų atlasas – žingsnis geresnio lietuvių ir latvių kalbų pažinimo link

Dažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Annos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), pernai pristatė pirmąjį jungtinį tokio pobūdžio lietuvių ir latvių projektą – Baltų kalbų atlasą.

Didžiulės apimties leidinyje Flora kaip niekada išsamiai supažindinama su baltų kalbų augalų pavadinimų kilme, jų paplitimu ir vartosena. Pateikiama informacija, kaip šie pavadinimai vartoti ir senuosiuose XVI–XIX a. raštuose, ir dabartiniuose lietuvių bei latvių šaltiniuose.

Bendrų baltų kultūros tyrimų iki šiol atlikta palyginti mažai, todėl mokslininkai tikisi, kad šis darbas taps svarbiu šaltiniu įvairių sričių mokslininkams: baltų kultūros, istorinės sociolingvistikos tyrėjams, antropologams, etnologams, etnografams. Atlasas pateikiamas trimis kalbomis: lietuvių, latvių ir anglų, todėl bus prieinamas tarptautinei mokslininkų bendruomenei.

„Su Latvijos kolegomis jau seniai svajojome apie tokį baltų kalboms skirtą leidinį. Mus stabdė tai, kad ilgai nebuvo bendrų klausimynų, tinkamų abiem kalboms. Baltų kalbų atlasas ir surinkta medžiaga nukelia į senuosius laikus. Dar kartą įsitikinome, kad lietuvių tarmės susidariusios substrato pagrindu. Jose pėdsaką paliko įvairios gentys: kuršiai darė įtaką dabartiniams žemaičiams, žiemgaliai – Šiaurės Lietuvos aukštaičiams, sėliai – Rytų Lietuvos aukštaičiams, o pietų aukštaičių patarmė formavosi veikiama jotvingių palikimo. Nemažai šių, deja, jau mirusių kalbų pėdsakų išliko mūsų vandenvardžiuose, vietovardžiuose ir, žinoma, pačioje leksikoje. Džiugu, kad XXI a. pradžioje pagaliau galime didžiuotis bendro darbo su Latvijos kolegomis rezultatais“, – sako prof. D. Mikulėnienė.

Darbo bendraautorė dr. Rima Bakšienė priduria, kad kuriant Baltų kalbų atlasą pirmiausia teko išspręsti metodologines problemas, iškilusias dėl skirtingų dialektologijos tradicijų. Abi šalys taiko skirtingus tarmių aprašymo ir vizualizacijos principus: Lietuvos plotas žemėlapiuose pagal aiškiai nusakomus fonetinius požymius suskirstytas tarmėmis ir patarmėmis, o latvių tarmių ribos suprantamos visai kitaip.

„Latvių dialektologai žymi senųjų valsčių ribas, kurios ne visada sutampa su realiomis tarmių ypatybėmis. Ilgai diskutavome, kol sutarėme dėl bendrų tarminės medžiagos pateikimo principų“, – teigia ji.

Vieni svarbiausių mokslininkų naudotų lietuviškos medžiagos šaltinių buvo Lietuvių kalbos žodynas ir jo kartoteka, senieji raštai, kompiuterinės senųjų lietuviškų ir latviškų raštų duomenų bazės. Labai naudingi buvo ir lietuvių bei latvių tarmių žodynai, kurių vien Lietuvoje išleista daugiau nei penkiolika. Naudotasi ir kitais prieinamais šaltiniais: Europos tarmių atlasu, specialiai jam surinktomis lietuviškos ir latviškos medžiagos kartotekomis bei daugybe kitos medžiagos.

„Rengdami atlaso komentarus nesitenkinome tik etimologijomis ar geolingvistine analize.  Pateikėme ir nemažai papildomos iliustracinės medžiagos, praplečiančios floros pavadinimų tyrimų laukus“, – sako kita Baltų kalbų atlaso bendraautorė dr. Asta Leskauskaitė.

Prof. D. Mikulėnienė tikisi, kad Baltų kalbų atlasas ­– tik pirmasis iš daugybės bendrų Latvijos ir Lietuvos mokslininkų darbų, padėsiančių geriau pažinti paskutines gyvas baltų kalbas.

„Mes tik labai apytiksliai įsivaizduojame, kad lietuviai ir latviai turi daug panašumų ir bendrybių. Tačiau iš tikrųjų gana miglotai nujaučiame, kas iš tiesų tarp mūsų bendra ir kuo skiriamės. Šis darbas – tik pradžia, jį ketiname tęsti“, – teigia prof. D. Mikulėnienė.

Lietuvos ir Latvijos mokslininkų kolektyvas – šviesaus atminimo habil. dr. Saulius Ambrazas, prof. Danguolė Mikulėnienė, dr. Anna Stafecka, dr. Ilga Jansone, dr. Rima Bakšienė, dr. Asta Leskauskaitė, dr. Laura Geržotaitė, dr. Rolandas Kregždys, dr. Violeta Meiliūnaitė, dr. Edmundas Trumpa, dr. Liene Markus-Narvila – nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už leidinį Baltų kalbų atlasas / Baltu valodu atlants / Atlas of the Baltic Languages: Leksika 1 / Lexis I: Flora (2013).

Pranešimą paskelbė : Karolina Derbutaitė, UAB „Vox vera”

Parašykite komentarą