Pastaraisiais metais Lietuvos prekybinio nekilnojamojo turto rinka regionuose išgyvena naują etapą – čia aktyviai plečiasi didesni verslai, mažesni miestai tapo patrauklūs tarptautiniams prekės ženklams, verčiantys pasitempti vietinius prekybininkus. Atitinkamai verslo plėtrą regionuose tęsė ir komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“, praėjusiais metais investavusi 7 mln. eurų į du projektus Prienuose ir Kėdainiuose. Šiuo metu įmonė iš viso valdo 86 objektus 37-iuose Lietuvos miestuose.
Jei anksčiau regionuose dominavo smulkieji verslai, o didesni rinkos dalyviai mažesniais Lietuvos miestais nesidomėjo, tai dabar situacija pasikeitė – pastarieji čia plečiasi, tuo metu mažieji verslai traukiasi. „Regionuose populiarėja medicinos, mokėjimo paslaugų taškai, auga prekių gyvūnams, kosmetikos paklausa. O kas visai nauja, į mūsų šalies mažesnius miestus ateina ir žmonėms tampa prieinami žemų kainų tarptautiniai prekių ženklai. Tad vietiniams verslams tampa vis sunkiau išsilaikyti – kai kurie prisitaiko keisdami savo strategijas, o kiti konkuruoti nepajėgia“, – apie tendencijas kalba „Baltisches Haus“ direktorius Audrius Masionis.
Pasak jo, viena vertus, regionuose juntamas prekybai skirto NT trūkumas dėl to, kad nauji objektai čia vystomi retai, nes statybos kaštai Vilniuje ir regionuose yra panašūs, bet rinkos potencialas – skiriasi. Kita vertus, kartais ir vienas ar keli nauji prekybos centrai gali pilnai patenkinti vietinės rinkos poreikius ir uždaryti miestą tolimesnei plėtrai. Tad pasirinkimų naujiems rinkos dalyviams, kurie mato galimybes įsitvirtini regionuose, bus itin nedaug ir neretai reikia būti pasiryžus išstumti esamus prekybos žaidėjus.
„Plėstis regione gali būti finansiškai naudingiau nei didmiestyje. Kartais to paties prekinio ženklo parduotuvė, pavyzdžiui, kokioje Varėnoje, turinčioje apie 5000 gyventojų su apylinkėmis, gali dirbti pelningiau nei esanti Vilniuje. Tai reiškia, kad kai kuriems verslams tam tikri regionai tampa patrauklūs plėtrai“, – sako A. Masionis.
Lietuvos regionų plėtra: kurie miestai pirmauja?
„Būdami rinkoje jau 30 metų stebime, kaip keičiasi ne tik miestai, bet ir visa Lietuvos verslo geografija – kurie regionai išlieka patrauklūs, o kurie praranda pranašumą. Tai lemia ne tik gyventojų skaičiaus pokyčiai, bet ir pačių savivaldybių pastangos pritraukti investicijas bei stiprinti savo konkurencingumą“, – teigia A. Masionis.
Pasak „Baltisches Haus“ vadovo, verslo plėtrai palankios kurortinės vietovės – pajūris, Druskininkai. Sparčiai vystosi Šiauliai, Alytus – buvę pramoniniai centrai, investuojantys į pramoninius parkus. Be to, Žemaitijoje taip pat yra nemažai ekonomiškai stiprių vietovių. Vis dėlto, didžiausią plėtros potencialą, turi trys didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir jų žiedinės savivaldybės. Kaip mažiau perspektyvius regionus mūsų šalies žemėlapyje šiandien galima išskirti vietoves, kuriose nėra traukos objektų – tai kai kurie miestai Šiaurės Rytų bei Pietų Lietuvoje.
Svarbu suprasti vietinę specifiką
A. Masiono teigimu, įgyvendinant naujus projektus ar rekonstruojant jau pastatytus prekybos centrus regionuose, svarbu suprasti vietinę specifiką, kuri skiriasi nuo didmiesčių. „Pavyzdžiui, regionuose žmonės labiausiai vertina patogumą – čia nėra kamščių, todėl jie tikisi lengvos prieigos prie paslaugų. Tad jei prie prekybos centro nėra patogios automobilių stovėjimo aikštelės, žmogus gali tiesiog apsisukti ir pasirinkti už kelių kilometrų esančią parduotuvę“, – dėsto A. Masionis.
Būtent su automobilių stovėjimo aikštelėmis yra susijusi ir iš didmiesčių perimta, o regionuose nauja tendencija – stovėjimo vietų prie prekybos centrų apmokestinimas, jei transporto priemonė paliekama ilgesniam už apsipirkimą laikui. Tokiu būdu siekiama apsaugoti pirkėjams skirtas vietas.
Plečia NT portfelį, investuodami į perspektyvias regionų vietoves
„Baltisches Haus“ 2024 metais įgyvendino du reikšmingus projektus regionuose, investavusi 4 mln. eurų į naujo prekybos centro statybas Prienuose ir 3 mln. eurų į prekybos centro rekonstrukciją Kėdainiuose. Abiejų projektų statybos darbai buvo pradėti praėjusių metų kovo mėnesį, o užbaigti gruodį.
Naujo prekybos centro Prienuose, Vilniaus g. 1, 2400 kv. m ploto pastatui suteikta A++ energinė klasė, automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 6 „Ignitis“ elektromobilių įkrovimo stoteles, ant prekybos centro stogo sumontuota saulės elektrinė. „Būdami vieni didžiausių elektros energijos pirkėjų šalyje, laikomės dar 2017 m. duoto įsipareigojimo – visus naujai statomus prekybos objektus sertifikuojame pagal „BREEAM In-Use“ tvarių pastatų standartą bei siekiame ne žemesnio kaip „Very good“ įvertinimo. Tokiu būdu norime ne tik patys prisidėti prie tvaresnės plėtros, tačiau ir paskatinti tai daryti visus rinkos dalyvius“, – sako A. Masionis.
Kėdainiuose, Basanavičiaus g. 80, esantis 5000 kv. m ploto prekybos centras buvo rekonstruotas atnaujinant inžinerines sistemas, pastatas buvo apšiltintas, o automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 11 „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelių, iš kurių 3 – greitojo krovimo. Pavasarį taip pat planuojama ant stogo įrengti saulės elektrinę.
„Siekiame savo NT portfelį nuolat plėsti ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose. Todėl toliau nuosekliai investuojame į regionus, pasirinkdami strategiškai patrauklias lokacijas. Kokybiški prekybos centrai tampa gyvybingumo suteikiančiais traukos taškais, sukuriama erdvė verslui augti, o bendruomenei – daugiau patogumo“, – teigia „Baltisches Haus“ vadovas A. Masionis.
Pranešimą paskelbė: Miglė Žygienė, UAB „Baltisches Haus“
