Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Rygoje, susitikime su Estijos ir Latvijos Prezidentais Alaru Karisu ir Egilu Levitu aptarė pagrindinius regiono saugumo, Rusijos karo prieš Ukrainą ir kertinių bendrų infrastruktūros projektų – elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa ir geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimo klausimus.
Lietuvos vadovas pakvietė Baltijos valstybes glaudžiai koordinuoti pozicijas, tikslus ir ambicijas, pradedant pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje 2023 m. liepą.
„Baltijos valstybių vieningumas leido pasiekti svarbius sprendimus NATO viršūnių susitikime Madride. Vilniuje mes turime žengti žingsnį pirmyn, užtikrinant tolesnį jų įgyvendinimą, ypač priešakinės gynybos ir regioninių planų rengimo srityse. Taip pat tikimės sutarti dėl NATO narių įsipareigojimo didinti gynybos investicijas, nes šiandieninės išlaidos yra per mažos mūsų tikslams. Kiti mūsų prioritetai NATO viršūnių susitikime Vilniuje – politinės ir praktinės paramos Ukrainai konsolidavimas, įskaitant jos euroatlantinės integracijos tikslus, ir Suomijos bei Švedijos priėmimas į NATO, kas žymiai sustiprins Baltijos jūros regiono saugumą“, – sakė Prezidentas.
Susitikime Baltijos valstybių vadovai pabrėžė, kad šalys toliau teiks visą įmanomą pagalbą Ukrainai – karinę, ekonominę, humanitarinę, taip pat skubiai reikalingą įrangą elektros ir kitos kritinės infrastruktūros atkūrimui.
Kalbėdamas apie svarbiausius Baltijos valstybių infrastruktūros projektus, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad ir spartesnis elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa, ir projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas yra investicijos į regiono saugumą.
„Mes privalome imtis visų įmanomų priemonių, kad paspartintume Baltijos šalių elektros sistemų atsijungimą nuo BRELL tinklo. Mes privalome nutraukti paskutinius energetinius ryšius su Rusija ir taip pašalinti šantažo Baltijos valstybėms galimybę“, – sakė Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva yra pasiryžusi įgyvendinti sinchronizaciją iki 2024 m. vasario.
Baltijos valstybių Prezidentų susitikime šalies vadovas taip pat pabrėžė Rusijos karo Ukrainoje fone išaugusią projekto „Rail Baltica“ strateginę reikšmę Baltijos šalių saugumui, nes išplėtota geležinkelio infrastruktūra būtina ir kariniam mobilumui užtikrinti. Lietuvos valstybės vadovas paragino spartinti projekto įgyvendinimą ir jau 2024 m. pradėti didelio masto statybos darbus.
Pranešimą paskelbė: Ridas Jasiulionis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
