Politika ir teisė

Baltijos Asamblėjos sesijoje aptarta, kaip Baltijos šalims kartu įveikti kylančius iššūkius

2021 m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Baltijos Asamblėja, susirinkusi į 40-ąją sesiją ir aptarusi dabartinius Baltijos valstybių reikalus ir bendradarbiavimą, bendras priemones COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikiui švelninti, energetinį saugumą Baltijos valstybėse ir Baltijos valstybių vaidmenį sprendžiant saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų, priėmė šios sesijos rezoliuciją ir baigiamąjį dokumentą.

Dėl šių ir kitų sesijos metu aptartų temų Baltijos Asamblėja pateikė pasiūlymus trijų valstybių parlamentams, vyriausybėms ir Baltijos Ministrų Tarybai.

Baltijos Asamblėjos nuomone, būtina stiprinti ir plėsti Baltijos valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, taip pat jų bendradarbiavimą su partneriais Šiaurės ir Beniliukso šalyse. Kartu ji akcentuoja svarbų sąjungininkų karinių pajėgų atgrasymo ir saugumo palaikymo regione vaidmenį, ypač nuolatinių Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų dislokavimo svarbą ir būtinumą.

Priimta rezoliucija Baltijos Asamblėja paragino šalis sudaryti sąlygas NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro potencialui plėtoti ir pritraukti finansavimą didesnėms kibernetinės gynybos pratyboms Baltijos valstybėse, taip stiprinant regiono kibernetinės gynybos pajėgumus, remti iniciatyvas, kuriomis stiprinamas bendras oro erdvės koridorius nuo Lenkijos iki Estijos ir sprendžiamos karinio mobilumo problemos Suvalkų koridoriuje.

Rezoliucijoje ji taip pat pasiūlė parengti Baltijos valstybių planą, siekiant veiksmingai įgyvendinti pasienio kontrolę krizių metu, intensyvinti Baltijos valstybių tarpvalstybinį bendradarbiavimą sprendžiant problemas dėl padėties Baltarusijoje ir Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomų hibridinių išpuolių prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

Baltijos šalims Asamblėja pasiūlė parengti bendrą ilgalaikį COVID-19 pandemijos sukeltos sveikatos krizės valdymo planą, užtikrinantį veiksmingą planuojamų veiksmų ir priemonių koordinavimą, keitimąsi informacija ir galimo poveikio vertinimą.

Baltijos Asamblėja paragino Baltijos šalių parlamentus ir vyriausybes, taip pat Baltijos Ministrų Tarybą dar kartą patvirtinti Baltijos valstybių įsipareigojimą užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros srautui į regioną.

Dokumente taip pat pateikti pasiūlymai dėl Baltijos valstybių ekonominio bendradarbiavimo, bendros Baltijos valstybių elektros energijos ir dujų rinkos, naujų partnerysčių švietimo, mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, dėl bendradarbiavimo pereinant prie švarios energijos ir plėtojant atsinaujinančiosios energijos projektus ir kt.

Baltijos Asamblėjos 41-ąją sesiją numatoma surengti 2022 m. spalio 27–28 dienomis Rygoje. Kitais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaus Latvija. Baltijos Asamblėjos 2022 m. prioritetais paskelbti: greitas Baltijos valstybių atsigavimas ir tvarus augimas; saugiame ir atspariame Baltijos regione gyvenantys socialiai apsaugoti žmonės; tarpusavyje susietos ir inovatyvios Baltijos valstybės.

Baltijos Asamblėja (BA) – prieš tris dešimtmečius (1991 m. lapkričio 8 d.) įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. BA sesija – aukščiausiasis jos organas.

Pranešimą paskelbė: Rimas Rudaitis, Lietuvos Respublikos Seimas

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą