2022 m. kovo 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Kovo 25 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas ir Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys Valdemaras Valkiūnas dalyvauja Rygoje (Latvijos Respublika) vykstančiame bendrame Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto ir Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje.
„Lietuva, Estija ir Latvija ėmėsi iniciatyvos, ragindamos laikytis vieningo požiūrio priešinantis Rusijos agresijai ir buvo vienos aktyviausių Ukrainos palaikytojų. Dar prieš prasidedant karo veiksmams Baltijos valstybės rėmė Ukrainą ir jos žmones sutelkdamos visus turimus išteklius. Baltijos šalys priima tūkstančius nuo karo bėgančių ukrainiečių, įskaitant moteris ir vaikus, o likusiems Ukrainoje siunčia medicinos ir išgyvenimo reikmenis, maistą ir teikia kitą pagalbą. Ieškoma ir kitų galimybių. Neatsilieka ir net didesnes pastangas deda pilietinė visuomenė, nes užjausdami ukrainiečius prie praktinės ir finansinės paramos aktyviai prisideda pavieniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos, verslininkai“, – atkreipia dėmesį Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
Baltijos Asamblėja posėdyje aiškinosi, kaip Baltijos valstybės gali prisidėti remdamos Ukrainos švietimo ir mokslinių tyrimų sistemą ir aptarė būdus, kaip jos galėtų remti laikinai iš namų išvykti priverstas Ukrainos šeimas, kad jų nariai galėtų toliau mokytis. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, Baltijos valstybių parlamentarai vieningai sutarė, kaip svarbu tęsti nuolatinę paramą Ukrainai ir užtikrinti ukrainiečių ugdymą tiek ikimokyklinio, tiek bendrojo lavinimo bei profesinio ir aukštojo lavinimo įstaigose. „Baltijos Asamblėja palaiko priimtus sprendimus švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse nutraukti ryšius su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika ir kviečia vienytis padedant Ukrainos žmonėms ir vieningai ir suvereniai Ukrainos valstybei teikti paramą ir visą būtiną pagalbą, sudaryti galimybes Ukrainos vaikams ir jaunimui tęsti mokslą, dėstytojams ir tyrėjams dirbti su studentais ir dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Labai svarbus savivaldybių pasirengimas teikti paramą. Raginame nelikti abejingais.“
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas atkreipia dėmesį, kad mokyklinio amžiaus vaikai sudaro didelę atvykstančių pabėgėlių iš Ukrainos dalį. „Tai turės didžiulį poveikį mokyklų sistemoms mokslo metų viduryje. Instituciniai mokyklų sistemos pajėgumai gali būti viršyti, atsirasti netinkamas mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis. Vaikai dažnai susiduria su sunkumais, prisitaikydami prie naujos mokyklos, kovodami su patirtomis traumomis, įveikdami kalbos barjerą, mokydamiesi pagal skirtingas programas. Spręsti šias problemas mokytojai dažnai nėra pakankamai pasirengę, todėl labai svarbu padidinti mokytojų padėjėjų skaičių, įdarbinant tinkamą kvalifikaciją turinčius suaugusius pabėgėlius.
Tuo tarpu neturėtume pamiršti ir studentų, kurie taip pat nebegali mokytis aukštosiose mokyklose, o taip pat atvykstančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Mūsų aukštosios mokyklos parodė didelį solidarumą su ukrainiečiais, sparčiai priimdamos į jau turimas tarptautines studijų programas Ukrainos studentus, pasirengdamos papildomam priėmimui rudenį ir įdarbindamos atvykusius dėstytojus ir mokslo darbuotojus. Vyriausybė rado lėšų atitinkamoms stipendijoms, o Lietuvos mokslo taryba – lėšų mokslininkų atlyginimams. Europa stebėtinai mobilizavosi, parama plūsta iš pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir atskirų asmenų. Būtent to ir reikia imantis tokios didelės užduoties. Siekiant sėkmingos integracijos svarbu, kad ši gera valia atlaikytų laiko išbandymą“, – komentuoja parlamentaras.
Kaip atkreipia dėmesį Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys V. Valkiūnas, Baltijos Asamblėja svarsto, kokia pagalba ir kokiais bendrais veiksmais Baltijos šalys galėtų geriau padėti į jas atvykstantiems vaikams ir jaunuoliams iš Ukrainos. „Daugiausia atvykėlių priimančiose šalyse jau trūksta socialinio arba pagal kainą prieinamo būsto. Apskritai, didelė kaina ir diskriminacija nuomojant būstą tebėra didžiausios problemos nuomojamo būsto ieškantiems imigrantams. Taikant neklinikines pagalbos priemones bendradarbiaujant su mokyklomis, bendruomeninėmis organizacijomis ir kitais dariniais, taip pat labai svarbu gerokai padidinti finansavimą klinikinėms psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms, siekiant padėti atvykstantiems susidoroti su patirtomis traumomis“, – pabrėžia parlamentaras.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
