Įvairenybės

Baltijos aplinkos ministrai sinchronizuos šalių klimato politiką

Klimato kaitos konferencijoje Škotijoje intensyvėjant deryboms dėl Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo paketo apimties, Baltijos šalių ministrai sutarė tarpusavyje koordinuoti klimato krizės valdymo ambicijas. Lietuva, Latvija ir Estija konferencijoje veikia pagal bendrai Europos Sąjungos koordinuojamą poziciją.

Apskritai Glazgo susitikime ant derybų stalo padėti trys pagrindiniai elementai – ambicija, atskaitomybė ir lėšos. Pasak Lietuvos aplinkos ministro Simono Gentvilo, visame Glazgo klimato derybų paveiksle, kur Lietuvos padėtis labai panaši į Latvijos ir Estijos, Baltijos šalys sutarė veikti koordinuotai.

„Tarsimės tiek prisiimdami didesnius įsipareigojimus, tiek reikalaudami daugiau mūsų valstybėms skiriamų išteklių. Baltijos kraštų visuomenės, kur žmonės palyginti daugiau pinigų išleidžia už šildymą, elektrą ir transportą, yra pažeidžiamesnės už Vakarų valstybes, todėl įgyvendindami klimato politiką turime užsitikrinti finansines garantijas“, – po ministrų susitikimo antradienį vakare sakė Simonas Gentvilas.

Be to, Estijos aplinkos ministras Tonis Molderis, Latvijos aplinkos ministras Arturas Tomas Plešas su Lietuvos aplinkos ministru sutarė bendromis pastangomis gerinti Baltijos kraštų gamtos būklę, kad pelkių, miškų ir žemės ūkio ekosistemos sugertų dar daugiau anglies dioksido.

Visų trijų Baltijos šalių tikslas pasiekti klimato neutralumą sutampa –  tai yra 2050-ieji.

Anot Simono Gentvilo, Europos Sąjungos blokas derybose įsiklauso į labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančių valstybių balsą, joms reikalaujant didinti prisitaikymo prie klimato pokyčių finansavimą pagal „Loss & Damage“ (netekčių ir žalos) derybinį kriterijų.

Škotijos konferencijoje šiuo metu prisitaikymas yra prioritetas, bet ne mažiau svarbus ir klimato krizės švelninimas, kurį pasieksime tik planuotai mažindami šiltnamio dujų emisijas. Tiek prisitaikymą, tiek švelninimą, aplinkos ministro žodžiais, Europos Sąjungos blokas siūlo finansuoti tiek, kiek reikia, tačiau būtinai užtikrinant finansų skaidrumą ir efektyvumą – kiekvienas CO2 mažinimui išleistas euras turi būt pagrįstas.

Kol kas Glazgo susitikime dalyvaujančios pasaulio šalys dar nesusitarė dėl naujo kolektyvinio ir kiekybinio finansų tikslo. Derybos dėl šių išteklių klimato kaitai švelninti ir prie jos padarinių prisitaikyti Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Škotijoje tęsis iki penktadienio.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą