Verslas

„Baltic Green Fund“ bendradarbiaus su  „Hold Earth“ startuoliu – skatins įmonės mažinti poveikį klimato kaitai

Investicijų bendrovės „I asset management“ į miškus kaip turto klasę investuojantis fondas „Baltic Green Fund“ bendradarbiaus su startuoliu su „Hold Earth“ – kartu skatins įmones aktyviau sodinti medžius ir taip mažinti poveikį klimato kaitai.

Startuolis „Hold Earth“ įmonėms Lietuvoje siūlo įsigyti „Žaliąją prenumeratą“, suteikiančią galimybę pasirinkti norimą pasodinti medžių skaičių. Startuolis pasirūpina ne tik medžių pasodinimu, tačiau ir nuolatine tvaria miško priežiūra, teikia detalias tvarumo ataskaitas apie sumažintas CO2 emisijas, biomasės prieaugį, suteikia galimybę gauti tvarumo sertifikatus.

 „Vertiname ir sveikiname startuolio „Hold Earth“ iniciatyvą, pasirinktą strategiją bei misiją skatinti įmones prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo ir didinti miškų plotus Lietuvoje. Tikrai svarbu, kad kuriasi vis daugiau į tvarumą orientuotų startuolių“, – sako Simonas Jurgionis, “Baltic Green Fund” vadovas. Kadangi mūsų fondo ir startuolio strateginiai tikslai sutampa, sutvirtindami bendradarbiavimą ir patys simboliškai įsigijome 360 medžių, kurie bus pasodinti Lietuvoje ir papildys šalies miškų masyvus.

Vis dėlto svarbiausia, jog tikimės, kad daugiau viešumo šiai iniciatyvai paskatins prisidėti ir kitas įmones. Ypač tai turėtų būti aktualu verslams, kurie veikia taršesniuose segmentuose ir tokiu būdu tikrai galėtų prisidėti prie švaresnės aplinkos Lietuvoje sukūrimo“, –  teigia S. Jurgionis.

Šiuo metu „Baltic Green Fund“ yra įsigijęs ir valdo 15 tūkst. hektarų miško – 13,5 tūkst. ha Latvijoje ir 1,5 tūkst. ha Lietuvoje. 

„Kalbant su Lietuvoje veiklą vykdančiais verslais pamatėme, kad poreikis mažinti klimato kaitos poveikį yra didžiulis, įmonės nori prisidėti prie iniciatyvų mažinti klimato kaitą, tačiau pačios dažniausiai tam neturi reikiamų žinių ir patogaus sprendimo. Taip gimė miško įveisimo paslaugos projektas, kuris jau sėkmingai vykdomas kartu su keliomis didesnėmis Lietuvos įmonėmis. Sukūrėme „Žaliosios prenumeratos“ paslaugą (automatinė medžių kolekcionavimo prenumerata), kuris leidžia įmonėms net ir simboline suma prisidėti prie tvarios iniciatyvos – medžių sodinimo. Šį rudenį kartu su klientais jau pasodinome 10 tūkst. medelių sodinukų, medžiais apsodinome keturis hektarus pievų”, – sako „Hold Earth“ vadovė Greta Šidlauskienė.

Pasak startuolio vadovės, iki 2030 metų pagal „European Green Deal“ iniciatyvą Europoje numatoma pasodinti 3 milijardus medžių. „Hold Earth“ su savo klientais taip pat dalyvaujame šioje iniciatyvoje. Ne tik sodiname medžius, bet ir suteikiame prieigą nuolat stebėti augančio miško sveikatą ir CO2 apdorojimo pajėgumus, kaip auga biomasės skaičiai. Satelitiniai duomenys apie pasodintus medžius leidžia gerai jaustis dėl savo indėlio į aplinkosaugą. Visą medžių sveikatos ir esamos situacijos vertinimą atliekame kasmet ir pateikiame struktūrizuotas ataskaitas verslui, kurios puikiai tinka viešai komunikacijai apie įmonių iniciatyvas, nukreiptas į tvarumą“, – teigia G. Šidlauskienė.

Pasak S. Jurgionio, besiformuojanti CO2 kreditų rinka turi labai didelį potencialą. „Ši rinka tik žengia pirmuosius žingsnius ir kol kas yra daugiau kalbų, teisinės aplinkos pokyčių bei įvairių svarstymų, negu realių veiksmų ir konkretumo. Būtent artimiausi keli metai bus lūžio taškas, kai rinka įgaus pagreitį. Tai aktualu ne tik miško pramonei, bet ir didžiajai daugumai verslų. Tikime partnerių „Hold Earth“ galimybėmis pasiūlyti įrankį, kurio pagalba atsivertų platesnės CO2 kreditų rinkos galimybės. Šio produkto rinkai tikrai trūksta ir poreikis yra jau dabar. Šioje srityje taip pat matome dideles tarpusavio bendradarbiavimo galimybes“, – teigia „Baltic Green Fund“ vadovas.

Pasak „Hold Earth“ vadovės, nors pasaulyje jau pradeda veikti prekybos CO2 kreditais rinka, tačiau daugelis įmonių nori būti tikros, kad jų investicijos tikrai sukuria realią vertą klimato kaitos mažinimui.

„Iš įmonių girdime, kad perkant nežinomus pigius ir nekokybiškus anglies dioksido kreditus, kyla pavojus, kad bus pakenkta jų reputacijai, nes nėra aišku, kas padaryta už nusipirktus sertifikatus. Įmonės nori įsitraukti ir bendrai vykdyti projektus savo regione, kad galėtų daryti realų poveikį aplinkai ir visuomenei. Tai nebėra mados ar žaidimo reikalas, o naujas verslo požiūris į įmonių atsakomybę žmonių ir planetos atžvilgiu“, – sako G. Šidlauskienė.

Pasak startuolio, šiuo metu savanoriškoje anglies dioksido kreditų rinkoje dalyvauja dideli, tarptautiniai prekių ženklai.  Apie 500 iš 2 tūkst. didžiausių pasaulinių prekių ženklų yra įsipareigoję siekti „grynojo nulio”  (Net zero) tikslų.

2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos (angl. CSRD). Direktyvoje nustatomi reikalavimai dėl privalomų tvarumo ataskaitų apie verslo veiklos poveikį aplinkai ir socialinį poveikį teikimo. Tai reiškia, kad įmonės privalės ataskaitoje įvertinti ne tik tvarumo, klimato kaitos riziką bendrovei, bet  ir atskleisti pačios įmonės daromą poveikį visuomenei bei aplinkai.

Poreikis didžiulis, bet galimybių plėsti investicijų į tvarią miškininkystę portfelį beveik nėra

Pasak S. Jurgionio, šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, dėl apribojimų beveik nėra galimybių plėsti tvarios miškininkystės portfelį, nors poreikis yra didžiulis, tuo suinteresuoti ir Skandinavijos ir Baltijos šalių investuotojai, norintys aktyviai vystyti ir auginti tvarios miškininkystės portfelį Baltijos šalyse.

„Lietuvoje plėtros galimybių neturime dėl įstatymo apribojimų, tačiau jeigu jis būtų pakeistas – fondo komanda tikrai peržiūrėtų strategiją ir reikšmingą investicijų dalį nukreiptų būtent į strategiją atitinkančių miškų pirkimą bei veiklos vystymą Lietuvoje. Deja, kol Lietuvoje apribojimai egzistuoja, tol visa plėtra numatoma Latvijoje, kur šiuo metu yra sukoncentruota dauguma fondo valdomo turto. Estijoje, bent jau kol kas, plėtros galimybių nematome, nes miško kaina reikšmingai didesnė negu tokių pat parametrų atitikmens, esančio Latvijoje ar Lietuvoje“, – sako S. Jurgionis.

Pranešimą paskelbė: Arvydas Žilinskas, Strateginės komunikacijos agentūra „Proto vėtra“

Parašykite komentarą