Įvairenybės

Baigiamame statyti reabilitacijos centre – geresnės sąlygos sužalotų ruoniukų ir kitų Baltijos jūros gyvūnų gydymui

Kasmet Baltijos jūros pakrantėje randama apie 20 paliktų ar sužalotų ruoniukų, šiemet – jau 22. Jie vis dar slaugomi ir ruošiami paleisti atgal į laisvę Lietuvos jūrų muziejuje. Jau šių metų pabaigoje duris atvers naujas, Lietuvos jūrų muziejaus statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame ne tik pilkiesiems ruoniams, bet ir kitiems jūros žinduoliams ir paukščiams bus įrengta šiuolaikiška gydymo ir priežiūros infrastruktūra.

Birželio 20 d. į jūrą bus paleisti 8 pasveikę ir sustiprėję ruoniukai, deja, 3 šiųmečių rastinukų išgelbėti nepavyko, pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Jo teigimu, už kelių mėnesių pradėsiantis veikti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras žinduolių priežiūrai bus pritaikytas visu šimtu procentu.

„Pavyzdžiui, šiemet vienu metu dvejose voniose buvo susigrūdę net 9 ruonių jaunikliai, tiek tikrai per daug. Nors mes daugelį metų rūpinamės sužeistais, nusilpusiais į pakrantę atklydusiais ruoniukais, muziejus nėra specializuota vieta, kuri turėtų užsiimti šių žinduolių gydymu, saugiu paleidimu į laisvę. Dėl to šiuo metu baigiamos reabilitacijos centro statybos – ypatingai svarbus įvykis, padėsiantis užtikrinti visų Baltijos jūros gyvūnų gerovę“, – sako A. Grušas.

Ruoniukai šiemet aptikti visoje Baltijos jūros pakrantėje – nuo Nidos iki Palangos. Labiausiai nustebino vienas žinduolis, rastas Klaipėdos Senamiestyje, ant Jono kalnelio betoninių laiptų. „Džiaugiamės, kad didelė dalis žmonių pastebėję ruoniukus jau žino kaip elgtis: skambina 112 ir nepuola fotografuotis su gyvūnais, nesiartina ir neerzina jų. Be to, itin vertiname mūsų kolegų VšĮ „Būk mano draugas“ operatyvų bendradarbiavimą – su jų pagalba, ruoniukus randame ir į jūrų muziejų nugabename itin sparčiai“, – teigia muziejaus atstovas.

Jis tęsia, kad šiuo metu net 13 slaugomų ruoniukų maitinasi savarankiškai, jiems beliko tik priaugti svorio. Dalis jau sveria daugiau nei 30 kilogramų ir konkuruoja tarpusavyje,  „lipa“ vieni per kitų galvas, norėdami kuo greičiau ir daugiau prisivalgyti. Likusių 6 laukia ilgesnis sveikimo kelias. Kaip ir kasmet, Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus specialistai deda visas įmanomas pastangas, kad ruoniukai į savo namus grįžtų kuo sparčiau.

Šiais metais Baltijos jūros pilkųjų ruonių jaunikliams rodomas ypatingas dėmesys, nes 2022-uosius Seimas paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Neseniai baigėsi konkursas, per kurį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva ruoniukams buvo renkami išskirtiniai vardai iš Lietuvos raudonosios knygos saugomų augalų, augančių šalia Baltijos jūros, pavadinimų. Šalies moksleiviai pateikė daugiau nei 300 unikalių vardų pasiūlymų.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, naujajame vardyne yra daugybė unikalių ir puikiai skambančių vardų. Sveikstantys ruoniukai pavadinti Smiltės, Vikio, Svilos, Kardelio, Šiurpio, Zundos, Gvazdiko, Sotvaro, Plaurečio, Laibenio, Mėlito, Skiautalūpio, Vikšrio, Dobilo, Lūgnės, Česnako, Blizgės, Dirsuolės ir Slyvos vardais.

Akivaizdu, kad siūlydami juos Lietuvos moksleiviai domėjosi saugomomis rūšimis, kurios auga pajūryje ir Vakarų Lietuvoje. Daugiausia vardų sugalvojo moksleiviai iš Vilniaus. Itin aktyvi buvo Antakalnio progimnazijos 2c klasė ir darželis-mokykla „Vilija“. Visi devyniolikos vardų „autoriai“ bus apdovanoti Lietuvos jūrų muziejaus prizais.

Ruoniukams noriai tiesia pagalbos ranką ir visi šalies gyventojai, aktyviai besinaudojantys galimybe paremti jų reabilitaciją. Per devynis mėnesius surinkta daugiau nei 46 tūkst. eurų, kurie bus panaudoti kylančiam Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Už „Lidl“ parduotuvėse nupirktą, specialiai iniciatyvai „Duok ruoniukui penkis“ sukurtą aplinkai draugiškesnį daugkartinį maišelį, prekybos tinklas jam skiria po 0,05 euro centus.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija

Parašykite komentarą