Įvairenybės

B. Ropė su Prezidentu G. Nausėda derino pozicijas dėl naujojo ES finansinio laikotarpio

Briuselis. Vyksta Europos valstybių narių Vadovų Tarybos susitikimas. Šiuo metu netoli Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos (EK) pastatų žemdirbiai protestuoja dėl ES mokamų tiesioginių išmokų skirtumų. Protesto metu Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė su Prezidentu Gitanu Nausėda tarėsi dėl naujojo 2021-2027 m. finansinio laikotarpio daugiametės finansinės programos.

Anot B. Ropės, trišalių derybų dėl 2021-2027 m. ES finansinio laikotarpio rezultatas nulems ne tik žemdirbių ateitį, bet ir Lietuvos ekonominio bei socialinio vystymosi perspektyvas. Europarlamentaro teigimu, Lietuvą atstovaujančios institucijos, tarp jų Vyriausybė ir Prezidentas, privalo koordinuoti veiksmus ir derinti pozicijas, nes kitu atveju šalis gali prarasti milijardus eurų ES investicijų.

„Prezidentą kviečiau trišalėse derybose ryžtingai palaikyti ambicingas, Lietuvai palankias pozicijas, kurias pats ginu Europos Parlamente (EP) ir kurioms jau yra pritarę atskiri EP komitetai arba visas EP, – teigė B. Ropė. – Protestuojančių Lietuvos žemdirbių lūkestis yra teisėtas, ES jau vėluoja vykdyti savo įsipareigojimą. Prezidentas Vadovų Taryboje gali pasinaudoti tais argumentais, kuriuos naudojame Europos Parlamente. Tai sustiprintų Lietuvos pozicijas“.

Ūkininkai reikalauja per ateinantį finansinį laikotarpį suvienodinti tiesiogines išmokas iki ES vidurkio, kaip ES įsipareigojo tą padaryti 2002 m. Vadovų Tarybos sprendimu, o ne iki 90 procentų vidurkio, kaip dabar siūloma EK dokumentuose. 2013 m. buvo priimtas Vadovų Tarybos sprendimas, kad ne vėliau kaip 2020 m. visos valstybės narės turėtų pasiekti ne mažesnį nei 196 Eur už hektarą tiesioginių išmokų lygį. B. Ropės iniciatyva naujai patvirtintai EK, EP ir ES Tarybai praėjusią savaitę išplatintas Baltijos šalių EP narių kreipimasis, kuriuo reikalaujama nutraukti Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją ir sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES. Lietuvos žemdirbių peticiją dėl išmokų suvienodinimo EP pripažino teisėta.

B. Ropė Prezidentą kvietė trišalėse derybose išnaudoti argumentą, kad EP yra priėmęs sprendimą, jog 2021–2027 m. į ES biudžetą kiekviena šalis narė turi įnešti po 1,3 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). „Kai Suomija pasiūlė įnašus mažinti iki 1,07 proc. BNP, karpant paramą žemdirbiams ir regionams, svarbu žinoti, kad EP šiuo atveju yra labai stiprus mūsų partneris. EP nubalsavo už didesnę sumą, kuri leistų padengti „Brexito“ nuostolius bei įgyvendinti ES įsipareigojimus valstybėms narėms“, – susitikimą komentavo europarlamentaras.

Pranešimą paskelbė: Kristina Tomilina, Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą