„Microsoft“ skelbia, kad žmonija žengia į naują dirbtinio intelekto erą, kuri iš esmės keičia santykį su technologijomis ir kelia jų teikiamą naudą. Apjungus pokalbių sąsajas ir populiariausių pasaulyje kalbų modelius, dabar galima gyvai paklausti norimų dalykų, o technologijos pasiekė tokį lygį, kuris leidžia atsakyti į pateiktus klausimus, sukurti naują turinį arba imtis veiksmų. Aktyviausiai naudojamuose produktuose diegiami kopilotai (angl., Copilot), įgalinti dirbtinio intelekto – su „GitHub” galima efektyviau kurti kodus, su „Microsoft 365″ keliamas darbo efektyvumas, su „Bing” ir „Edge” iš naujo apibrėžiama paieška, o „Windows” aplinkoje atsiranda nauja kontekstinė vertė, kuri veikia visose programose ir kompiuteryje. Šiandien skelbiama apie dar vieną žingsnį, įvardintą kaip „Microsoft Copilot“, apjungiantį visas galimybes…
„Glass LT“ 100 proc. žaliosios elektros energijos gamins pati
Alytuje veikianti stiklo paketų gamintoja „Glass LT“ iki šių metų pabaigos 100 proc. žaliosios elektros energijos pasigamins pati. 2100 MWh metinių pajėgumų bus pasiekta dvigubai išplečiant dabartinį nuosavą saulės elektrinių parką bei išsinuomojus nuotolinę saulės elektrinę. Taip įmonė siekia užtikrinti veiklos tvarumą, atitikti užsakovų keliamus reikalavimus ir prisidėti prie anglies dioksido (CO2) mažinimo. Nuosavą saulės elektrinę „Glass LT“ pastatė prieš trejus metus šalia naujų gamybinių patalpų. Šiuo metu gamykla per metus vidutiniškai pasigamina po 525 MWh – šis energijos kiekis atitinka beveik trečdalį dabartinio energijos poreikio. Atsižvelgdama į augančius užsakovų reikalavimus ir įgyvendindama įmonės tvarumo iniciatyvas, „Glass LT“ nutarė visą savo naudojamą energiją gamintis pati. „Pastaraisiais metais gamybos apimtis kasmet…
„Mano bankas“ siūlo naują požiūrį: įmonių lėšos sąskaitose turi uždirbti pelno
Finansų ekspertų teigimu, šiuo metu bankų rinkoje susiklostė situacija, leidžianti tiek verslui, tiek gyventojams uždirbti papildomo pelno. Kylant palūkanoms už terminuotuosius indėlius atsiranda ir naujų sprendimų – „Mano bankas“ vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo mokėti palūkanas už lėšas einamojoje banko sąskaitoje. „Dirbdamos nuolat besikeičiančiomis sąlygomis, Lietuvos įmonės keletą pastarųjų metų prioritetą teikė laisvam lėšų disponavimui ir neskubėjo laisvų pinigų paversti pelną nešančiu aktyvu. Be to, kurį laiką visame pasaulyje už indėlius buvo taikomos nulinės arba net neigiamos palūkanų normos, – pasakoja „Mano banko“ vadovė Giedrė Blazgienė. – Tačiau dabar sąlygos pasikeitė iš esmės. Atsižvelgdamas į verslo poreikius, „Mano bankas“ vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo mokėti klientams 1,5 proc. palūkanų už pinigų likutį…
TOP pavyzdžiai, kaip skaitmeninimas padeda Baltijos šalių viešojo sektoriaus įmonėms mažinti sąnaudas ir optimizuoti veiklą
Technologijos yra įrodytas viso pasaulio vyriausybių konkurencingumo ir augimo ramstis. Šalys, sugebančios išnaudoti naujai atsirandančių technologijų, pavyzdžiui, debesų kompiuterijos privalumus, gali padidinti našumą, skatinti inovacijas ir sutaupyti lėšų, o kartu geriau bendrauti su savo piliečiais ir jiems padėti. Naujausi tyrimai rodo, kad yra aiškus ryšys tarp vyriausybių naudojamų skaitmeninių technologijų ir didesnio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo. „Pagrindiniai elementai, kurie, kaip rodo mūsų patirtis, yra sėkmingo viešojo sektoriaus skaitmeninimo pagrindas, yra nacionalinė debesijos strategija ir pirmiausia debesijos politika, duomenų klasifikavimo sistema, skaitmeninės tapatybės sprendimas, centralizuoti viešieji pirkimai, vyriausybės bendrųjų susitarimų naudojimas, lanksčios ir prisitaikančios finansavimo taisyklės, suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas, skaitmeninė kultūra ir technologiniai įgūdžiai. Atsparesnės ir lankstesnės bus geriausiai skaitmenines…
„Mano bankas“ tapo „Sengirės fondo“ rėmėju
Tvarumą iškėlęs savo veiklos prioritetu „Mano bankas“ tapo „Sengirės fondo“ rėmėju, pasirašęs metinę rėmimo sutartį ir įsipareigojęs skirti fondui 20 tūkst. Eur. Šią paramą fondas skirs biologiškai vertingo brandaus miško išpirkimui, kad jis būtų apsaugotas nuo iškirtimo ar kitokios neigiamos žmogaus veiklos. VšĮ „Sengirės fondas“ bendraįkūrėjas Mindaugas Survila teigia, kad fondo tikslas – atkurti ir saugoti sengires Lietuvoje ir šviesti visuomenę apie miškų biologinę, ekologinę, socialinę vertę, išsaugoti natūraliai besivystančius miškų plotus. Fondo steigėjas pasakoja, kad nykstant miškams nyksta ir šių gyventojai, susiję tvirtais priklausomybės saitais. „Neturėdami pakankamai žinių žmonės kartais imasi teikti miškams „pagalbą“ ir padaro gamtai nepataisomos žalos. Sugriovus miško ekosistemą ir nenutrūkstamą gyvybės grandinę, Lietuvos miškuose sparčiai…
Šią savaitę bankai migruoja į atnaujintą mokėjimų sistemą
Šiuo metu Europos Centrinis Bankas vykdo vieną ambicingiausių pagrindinės europinės mokėjimų sistemos atnaujinimo projektų – TARGET2 sistemos konsolidaciją. TARGET2 yra Europoje veikianti realiojo laiko atsiskaitymų platforma, kuri apdoroja net 90 proc. visos mokėjimų eurais vertės pasaulyje. Šia sistema naudojasi centriniai ir komerciniai bankai, kitos finansų institucijos tarpusavio atsiskaitymams vykdyti. Perėjimą prie atnaujintos TARGET2 mokėjimo sistemos finansų ekspertai vadina „pozityviąja revoliucija“, kuri vienu metu visus sistemos dalyvius perkels į technologiškai pažangesnę ir kokybiškesnę euro zonos mokėjimų infrastruktūrą. Projekto sudėtingumą iliustruoja tai, kad perėjimas į atnaujintą sistemą bus vykdomas „big bang“ principu – tai yra, daugiau nei 1 000 Europos bankų prie naujos sistemos turės pereiti tuo pačiu metu, kovo 17–20 dienomis.…
Pernai gamtos stichijos sukėlė nuostolių už 313 mlrd. JAV dolerių
2022 m. pasaulyje įvyko 421 gamtos stichijos reiškinys, o jų bendra žala skaičiuojama 313 mlrd. JAV dolerių, rodo pasaulinės draudimo brokerės „Aon“ atlikta analizė. Mažiau nei pusė (132 mlrd. JAV dolerių arba 42 proc.) šių nuostolių buvo apdrausti ir net 75 proc. draudimo išmokų teks apsidraudusiems Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje daugiausia nuostolių sukelia tokie gamtos reiškiniai, kaip škvalai, liūtys bei smarkūs snygiai – jų padaryta žala vienam objektui siekia 50 tūkst. eurų ir daugiau. Draudikai 2022-uosius vadina penktais pagal draudiminių nuostolių dydį metais per visą draudimo istoriją. Didžiausių nuostolių sukėlusiu įvykiu tapo JAV nusiaubęs uraganas „Ian“, kurio sukeltos žalos dydis vertinamas iki 55 mlrd. JAV dolerių. Dar 4 mlrd. JAV…
