Pagrindinė klimato kaitos priežastis – nepaliaujamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimas, didžiąja dalimi susidarantis dėl žmogaus veiklos. Todėl tam, kad sušvelnintume klimato kaitos mastą, privalu mažinti išmetamų ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui. Tam yra reikalinga visuose sektoriuose ieškoti efektyviausių priemonių, kurios prisidėtų prie ŠESD mažinimo ir žaliosios transformacijos. Norint užtikrinti, kad Europos Sąjunga pasiektų tikslus klimato srityje, valstybės narės rengia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP). Iki 2030 m. Lietuva yra nustačiusi ŠESD kiekio mažinimo tikslus atskiriems sektoriams. Pagal parengtas prognozes: • mažosios energetikos sektoriuje prognozuojamas 32 % sumažėjimas (darbotvarkėje numatytas tikslas yra -26 %), • pramonės sektoriuje prognozuojamas 18 % sumažėjimas…
„Žalieji pokalbiai“ kviečia gilintis į Mažos taršos zonų ir elektromobilumo plėtros temas
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose oro tarša išlieka viena opiausių aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų – skaičiuojama, kad oro tarša kasmet prisideda prie maždaug 3 000 priešlaikinių mirčių. Pagrindinės to priežastys – pasenęs automobilių parkas ir šildymas kietuoju kuru. Ieškant sprendimų, vis dažniau dėmesys krypsta į Mažos taršos zonas (MTZ) bei elektromobilumo skatinimą. Tinklalaidė „Žalieji pokalbiai“, įgyvendinama projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ rėmuose, kviečia pasiklausyti naujų epizodų, skirtų šių temų analizei. Pirmame epizode diskutuojama apie tai, kaip MTZ diegimas galėtų būti labiau orientuotas į visuomenę. Gyventojai neretai jaučia, kad tokie pokyčiai įgyvendinami skubotai, be pakankamos komunikacijos. Kaip rodo Krokuvos (Lenkija) patirtis, aktyvus bendradarbiavimas su vietos bendruomene, nevyriausybinėmis organizacijomis ir nuoseklus aiškinamasis darbas…
Kaune ištestuota pirma Lietuvoje programa mokymuisi apie klimato kaitą
Ugdymo įstaigoms pristatoma programa „Gamta mieste“, siekianti spręsti klimato kaitos iššūkius, suteikdama mokiniams galimybę praktiškai tyrinėti maisto grandines ir gilinti žinias apie biologinę įvairovę. Programos kūrėjai sieks bendradarbiauti su mokyklomis ir švietimo bendruomenėmis. Idėja, nepalikusi abejingų 2023 metų lapkričio mėnesį projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vyko Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tech Zity organizuotas hakatonas ,,Teach4Climate: pamokos apie klimato kaitą“. Hakatone ieškota tinkamiausių sprendimų, susijusių su mokinių kompetencijos gerinimu klimato kaitos tematika, tinkamai įvertinant socialines – pilietines veiklas, formalųjį ugdymą arba laisvalaikio užimtumo galimybes. Hakatone pirmą vietą užėmė komanda, parengusi idėją sukurti neformalaus ugdymo programą ,,Gamta mieste“, siekiančią spręsti klimato kaitos iššūkius per maisto grandines. Idėja plėsti…
