Lietuviai vis rečiau patiki el. laiškais apie tariamai laimėtą prizą ar viliojančiais pažadais iš nepažįstamųjų interneto svetainėse. Nors bendras budrumas auga, dalis gyventojų vis dar įkliūva į sukčių pinkles, nes jų saugumo įpročiai dar nepakankami, rodo nauja banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa. Budrumas auga, bet saugumo įpročiai dar nevienodi Apklausos duomenimis, Baltijos šalių gyventojai internete vis dažniau taiko paprastas, tačiau veiksmingas apsaugos priemones. Dažniausiu būdu, siekiant išvengti finansinių apgavysčių, respondentai įvardijo vengimą spustelėti įtartinas nuorodas. Šį įprotį yra išsiugdę net 85 proc. lietuvių, 87 proc. estų ir 70 proc. latvių. Beveik tiek pat gyventojų saugosi ir dalindamiesi asmeniniais duomenimis: 77 proc. lietuvių teigė niekada neatskleidžiantys banko informacijos telefonu,…
Planuojantiems įsigyti automobilį ekspertas pataria, į ką svarbu atkreipti dėmesį
Lietuvoje šiemet fiksuojamas naujų automobilių registracijos šuolis. Pastebima, kad nauji modeliai, auganti konkurencija tarp gamintojų ir palankios finansavimo sąlygos automobilių pirkėjams suteikia daugiau pasirinkimo bei lankstumo. Apie tai, kokių automobilių šią vasarą labiausiai dairosi lietuviai, kas jiems svarbiausia renkantis ir ar dabar – palankus metas įsigyti transporto priemonę lizingu, pasakoja „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas. Lietuvos automobilių rinka – augimo lyderė Europoje 2025 m. vasarą Lietuvos automobilių rinka fiksuoja įspūdingą augimo etapą. Remiantis Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pagal naujų automobilių registracijų šuolį Lietuva šiuo metu yra viena iš pirmūnių šalių visoje Europos Sąjungoje – per metus rinka čia ūgtelėjo net 40 proc. Latvijoje augimas siekė apie 30…
Šalies ekonomiką augina ne tik sostinė: Klaipėdos regione fiksuotas sparčiausiai augantis užimtųjų skaičius
Klaipėdos regionas, sukuriantis trečią pagal dydį BVP (10,4 proc.) Lietuvoje, pastaraisiais metais pasižymėjo sparčiausiai augančiu užimtųjų skaičiumi šalyje. Darbo jėgos aktyvumo lygis čia pasiekė 78,7 proc. ir viršijo šalies vidurkį, nepaisant ilgalaikės tendencijos aukštųjų technologijų investicijas sieti su Vilniumi ar Kaunu. Tuo pačiu regione vis gausėja inovatyvių įmonių, kurios kuria naujas galimybes darbo rinkoje. Visai Lietuvai svarbus ekonominis variklis Klaipėdos apskrities ekonomika išsiskiria ryškia orientacija į eksportą – Inovacijų agentūros 2024 m. duomenimis, net 16,2 proc. visų lietuviškos kilmės produktų eksporto teko Klaipėdos apskričiai. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) atžvilgiu Klaipėdos apskritis – antra po sostinės regiono. 2023 m. čia buvo pritraukta 2,2 mlrd. Eur TUI – tai 6,3 proc. visų šalies investicijų.…
Suaktyvėję GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant: mobilusis ryšys išlieka stabilus
Pastaruoju metu pasienyje su Kaliningrado sritimi dažnėja GPS trikdžių, todėl imta svarstyti, ar jie gali paveikti ir mobiliojo ryšio tinklus. Nors GPS svarbus navigacijai, mobilusis ryšys veikia kitais principais – naudojamos įvairios technologijos ir dažnių juostos. Vis dėlto augant trikdžių mastui, Tomas Grinevičius, „Telia“ tinklo architektas, paaiškina, jei GPS gali būti paveiktas, kodėl galime pasitikėti mobiliuoju ryšiu. Ryšys išliks sklandus kaip visada „Mobiliojo ryšio operatorių tinklai ir bazinės stotys sinchronizuojamos keliais skirtingais technologiniais sprendimais, todėl GPS signalas dažniausiai naudojamas tik kaip papildomas ar alternatyvus šaltinis“, – paaiškina T. Grinevičius. Tai reiškia, kad net jei GPS signalas bus trikdomas, bazinės stotys veiks stabiliai, nes sinchronizacija nėra priklausoma vien tik nuo GPS.…
Technologijos, girdinčios jūsų kūno signalus: mokslininkė pataria, kaip išvengti perfekcionizmo spąstų
Technologijos, girdinčios jūsų kūno signalus: mokslininkė pataria, kaip išvengti perfekcionizmo spąstų Kas geriau žino, kaip jaučiatės – jūs patys ar jūsų išmanusis įrenginys? Šiandien vis daugiau žmonių savo dieną pradeda ne nuo kavos puodelio, o peržiūrėdami išmaniojo laikrodžio duomenis, kurie leidžia įsivertinti miego kokybę. Technologijos padeda geriau suprasti savijautą, tiksliai fiksuoja fizinius rodiklius ir net įspėja apie pavojingas ligas. Vis dėlto kai kuriems žmonėms išmanusis laikrodis ar žiedas tampa nebe pagalbininku, o teisėju. Todėl neuromokslininkai ir technologijų ekspertai primena auksinę taisyklę: viskas – su saiku. Stresą kelia noras viską kontroliuoti „Įrenginiai geriausiai mums padeda tada, kai yra naudojami kaip pagalba, o ne mūsų pačių įpročių vertintojai ir kritikai. Kai žmogus…
Dirbtinis intelektas turi daugiau empatijos už žmogų: įspėja nepasitikėti aklai
Visada išklausys, patars, paguos ir leis pasijusti teisiu. Kai kažkada taip buvo galima apibūdinti tik terapeutus, šiandien taip nesuklysite kalbėdami ir apie dirbtinio intelekto (DI) modelius. Naujausių tyrimų duomenimis, populiarūs DI įrankiai geriau atlieka empatijos testus nei realūs žmonės. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, sako, kad vis daugiau žmonių ieško emocinės paramos bendraudami su DI, tačiau toks atvirumas gali turėti nenumatytų pasekmių. Kai DI tampa patarėju, jūsų išgyvenimai gali tapti vieši 2024 m. gegužės 22 d. paskelbtas „Nature“ leidybos grupei priklausančiame žurnale „Communications Psychology“, atskleidė, kad didieji kalbos modeliai (angl. LLMS) pranoksta žmones standartiniuose emocinio intelekto testuose. Juose DI pasiekė stulbinantį 81 proc. tikslumą ir taip smarkiai pralenkė žmonių…
Pramonė imasi iniciatyvos: šie sprendimai įmonėms jau dabar sutaupo šimtus tūkstančių
Lietuvos pramonės įmonės vis aktyviau investuoja į atsinaujinančią energetiką, siekdamos ne tik mažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių, bet ir taupyti kaštus bei stiprinti konkurencingumą. Nors Lietuva iki 2050 m. siekia visą elektros poreikį patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių, realius pokyčius vis dažniau skatina ne strategijos, o įmonių sprendimai, grindžiami apčiuopiama nauda. Tokias tendencijas mato tiek energetikos ekspertai, tiek pramonės įmonių atstovai – jų teigimu, transformacija jau vyksta, tačiau jos mastą lems tai, kiek plačiai pavieniai pavyzdžiai taps viso sektoriaus norma. Sektoriai juda nevienodu greičiu Transformacijos tempai įvairiuose sektoriuose pastebimai skiriasi – kai kur pažanga akivaizdi, kitur ją stabdo kompleksinės kliūtys. Tačiau jau dabar ryškėja, kur sprendimai atsiperka greitai, o kur reikalinga…
„Citadele“ bankas Baltijos šalių įmonėms skirs iki 138 mln. vertės lengvatinių paskolų
• Baltijos šalių įmonėms numatoma skirti iki 138 mln. eurų lengvatinių paskolų. • EIF garantijos leis „Citadele“ bankui teikti paskolas įvairiems Baltijos šalių verslams. • Šis susitarimas yra „InvestEU“ programos dalis, kuri padidins darbo vietų skaičių, konkurencingumą ir investicijas visame Baltijos regione. Finansavimas Baltijos šalių verslui: kam jis skirtas ir kokio dydžio? „Citadele“ banko paskolos, kurių bendra suma sieks iki 100 mln. eurų, bus skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui visose Baltijos šalyse. Mikroįmonės, t. y. turinčios mažiau nei 10 darbuotojų, galės pasinaudoti iki 38 mln. eurų finansavimo galimybe. Šiuo metu mikroįmonės vaidina svarbų vaidmenį Baltijos šalių ekonomikoje – Estijoje jos sudaro 95 proc., Latvijoje – 93 proc., o Lietuvoje –…
SVV įmonėms – iki 100 tūkst. eurų finansavimas be turto įkeitimo su ILTE garantija
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonės „Citadele“ banke nuo šiol gali gauti iki 100 tūkst. eurų mikropaskolas apyvartinių lėšų finansavimui be turto įkeitimo. Finansavimo pasiūlymą bankas pateiks per vieną darbo dieną. Mikropaskolos bus teikiamos su ILTE finansine priemone „Portfelinės garantijos 3“, kuri finansuojama valstybės lėšomis. Iki šiol bankas teikė mikropaskolas be turto įkeitimo iki 25 tūkst. eurų, o dabar pritaikius ILTE garantiją, bankas suteikia galimybę SVV įmonėms pasiskolinti net iki 100 tūkst. eurų apyvartinių lėšų finansavimui be turto įkeitimo. Mikropaskolos grąžinimo terminas – iki 60 mėnesių. Mikropaskolos bus teikiamos su valstybės „de minimis“ pagalba SVV įmonėms, kurių darbuotojų skaičius turi nesiekti 250, o metinė įmonės apyvarta turi neviršyti 50 milijonų…
Mokinių komanda iš Vilniaus nuskynė pergalę tarptautiniame technologinių idėjų konkurse
Šį rudenį 9-12 klasių moksleivius „Samsung“ bendrovė pakvietė kurti technologijomis paremtas idėjas. Jomis moksleiviai siekia atrasti būdus, kaip tikslingai panaudoti dirbtinį intelektą (DI) mokymosi procese. Gruodžio 11 d. vykusiame „Solve for Tomorrow“ konkurso finaliniame renginyje buvo apdovanoti kūrybiškiausi ir inovatyviausiai mąstantys jaunuoliai iš trijų Baltijos šalių. Lietuvą atstovaujanti Vilniaus licėjaus dešimtokių komanda iškovojo pirmąją vietą bei buvo apdovanota pagrindiniu konkurso prizu. Jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos renginio metu pristatė unikalias idėjas, kurios, įgalindamos dirbtinį intelektą, padeda spręsti įvairius iššūkius – mokytojams optimizuoti darbo krūvį, mokiniams – planuoti laiką, mokytis matematikos ar užsienio kalbų. Moksleivių komandos parodė, kaip DI gali personalizuoti mokymosi procesą ar padėti vaikams ugdyti skaitymo įgūdžius. Trečiadienį…
