Lietuvos gyventojai dar neužmiršo elektros kainų rekordų ir nežino, ar gali šiuo klausimu tikėtis gerų naujienų 2024 metais. Du iš trijų šalies gyventojų tikri, kad šiemet elektros kainos buitiniams vartotojams augs, tik nesutaria – kiek, atskleidė pernai metų pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, kurią inicijavo energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Daugiausiai, arba 49 proc., apklausos dalyvių išreiškė nuomonę, kad šiais metais elektros kainos gyventojams gali išaugti iki 20 proc., dar 18 proc. – kad jos gali didėti daugiau nei 20 proc. Iš viso elektros brangimo 2024-aisiais tikisi 67 proc. respondentų. Bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas sako, jog tokias pesimistines nuotaikas reikėtų vertinti atsargiai, kadangi vien…
Elektros rinkos barometras: dėl mažesnio elektros vartojimo didmeninė elektros kaina per savaitę krito 5 proc.
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,65 Eur/MWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje. „Elektrum Lietuva“ siūloma žemiausia fiksuota kaina siekė 23,99 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams. Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina, palyginti su ankstesne savaite, kilo 7 proc. iki 45,27 Eur/MWh. Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse. Jo teigimu, nors čia oro temperatūra praėjusią savaitę nukrito žemiau normos, tačiau dėl ilgesnių švenčių elektros energijos suvartojimas regione išliko 1 proc. mažesnis nei prieš…
„Citadele“ bankas per pirmus devynis 2023 m. mėnesius išdavė naujų paskolų už 621 mln. eurų
„Citadele“ bankas 2023 m. toliau rėmė verslo bendruomenę, finansuodamas jos augimą bei plėtrą. Per pirmuosius devynis metų mėnesius bankas suteikė finansavimą už 621 mln. eurų privatiems klientams, smulkaus, vidutinio bei stambaus verslo įmonėms. Bendras paskolų portfelis 2023 m. rugsėjo 30 d. siekė 2,85 mlrd. eurų, o klientų indėlių bazė sudarė 3,82 mlrd. eurų. Per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius „Citadele“ veiklos pajamos Baltijos šalyse pasiekė 174,3 mln. eurų, o banko grynasis veiklos pelnas – 100,2 mln. eurų. Bankas privatiems klientams, smulkaus, vidutinio bei stambaus verslo įmonėms suteikė naujų paskolų už 621 mln. eurų. Banko trečiojo 2023 m. ketvirčio veiklos pajamos siekė 60,6 mln. eurų, o grynasis veiklos pelnas Baltijos regione…
Lietuvos pramonė – ties atsigavimo pradžia?
2023-ieji metai, ypač jų pirmasis pusmetis, Lietuvos pramonei buvo nesėkmingi ir kupini iššūkių. Per pirmus devynis metų mėnesius, lyginant su 2022 m. sausiu – rugsėju, gamybos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje, atmetus naftą, nukrito 5,6 proc. Tačiau pastaruoju metu statistika atskleidžia vis daugiau pozityvių signalų – pramonės recesija Vakarų rinkose ir Lietuvoje artėja link atsigavimo. Pasaulinės tendencijos duoda vilčių Šiemet chemikalų gamyba susitraukė 22 proc., baldų gamyba nukrito 15 proc., medienos gaminių, išskyrus baldų, gamyba mažėjo 25 proc., plastiko gaminių – krito 11 proc. Lietuvos pramonė smuko žemyn dėl sumažėjusio vartojimo išorės rinkose. Tam įtakos turėjo pakilusios palūkanos bei iššūkiai ES energetikos sektoriuje. Nors dujų kaina Europoje nuo 339 EUR/MWH…
Apklausa: lietuviai dažniau rinktųsi investuoti į akcijas, jei procesas būtų patogesnis
Gyventojų paklausus, kas, neskaitant pelningumo, juos motyvuotų investuoti laisvas lėšas į finansų rinkas ir kitus aktyvus, paaiškėjo, jog ketvirtadalis lietuvių investuotų dažniau, jei investavimo procesas būtų aiškesnis. 24 proc. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos dalyvių pažymėjo, jog investavimo į finansų rinkas procesas jiems yra per daug sudėtingas. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių (24 proc.) teigia neinvestuojantys, nes mano, kad tai sudėtingas, daug žinių reikalaujantis procesas. Taip pat nemaža dalis apklaustųjų – 17 proc. pažymėjo, kad investuoti juos motyvuotų žinojimas, kur tiksliai nukeliaus investuotos lėšos – jie norėtų nuolat gauti ataskaitas apie tai, kur investuojamas jų turtas. Tai ypač svarbu jauniems 18-29 metų investuotojams. Dar ketvirtadalio respondentų (25 proc.) investuoti nemotyvuoja niekas.…
Lietuvoje įsigyjama daugiausiai elektromobilių iš visų Baltijos šalių
Pirmąjį 2023 m. pusmetį naujų elektromobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo 72 proc. Lyginant bendrą automobilių kiekį, Lietuvoje per šį pusmetį naujų elektromobilių registruota daugiausiai iš Baltijos šalių – užregistruoti 1009 automobiliai, lyginant su 586-iais tuo pačiu laikotarpiu pernai. Latvijoje per atitinkamą laikotarpį užregistruotas 901 naujas elektromobilis, Estijoje – 644, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys. Nors Lietuvoje elektromobilių registracijų skaičius išaugo 72 proc., pagal registracijų augimą Europoje Lietuva užima tik 13 vietą. Latvijos rinka per pirmąjį pusmetį išaugo net 119 proc. ir užima 7 vietą Europoje, o Estija lieka 11-ta su panašiu į Lietuvos augimo rodikliu – 79 proc. Sąlygos įsigyti elektromobilius gerėja Anot Baltijos šalyse automobilių lizingo paslaugas teikiančios…
6 patarimai tėvams, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą
Neretai finansų planavimas yra iššūkis net suaugusiems – Lietuvos banko inicijuota apklausa rodo, kad net 69 proc. respondentų vertina savo finansinio raštingumo lygį prastai. Specialistai sutinka – finansinio raštingumo pagrindas turi atsirasti dar vaikystėje, tačiau kaip vaikus sudominti finansinio raštingumo pamokomis? Formulė gana paprasta – atsakingas tėvų požiūris į finansus ir sėkmingas jų valdymas yra geriausias pavyzdys ir padeda išugdyti vaikų supratimą apie pinigus, teigia „Citadele“ banko atstovė Rūta Ežerskienė bei dalinasi šešiais patarimais, kurie padės tėvams pokalbiuose apie finansus su vaikais. „Nereikia laukti, kol vaikai pradės mokytis ekonomikos mokykloje – apie pinigus su jais reikėtų pradėti kalbėti dar ankstyvoje vaikystėje. Tėvai gali įtraukti vaikus į kasdienio šeimos biudžeto planavimą,…
„Vakarų medienos grupė“ keičia pavadinimą į „VMG Wood Invest“
Tarptautinės investicinės VMG grupės baldų gamybos sektorių Lietuvoje ir Lenkijoje valdanti UAB „Vakarų medienos grupė“ įregistravo naują pavadinimą – UAB „VMG Wood Invest“. Pokytis motyvuojamas intensyvėjančia tarptautine plėtra ir VMG grupės strateginių veiklos krypčių išgryninimu. Nuo 2002 m. Klaipėdoje veikianti įmonė vienija baldų gamybą ir medienos perdirbimą vykdančias įmones: AB „Klaipėdos mediena“, UAB „Sakuona“, UAB „VMG Akmenės baldai“, UAB „Akmenės projektai“ ir Lenkijoje veikiančią gamyklą „VMG Konstantynow SP. Z O.O“. „Esame pasiekę tam tikrą kompanijos brandą ir vis labiau įsitvirtiname užsienio rinkose. Pastaruoju metu gana aktyviai plečiame pardavimų geografiją. Tad naujas pavadinimas, aiškiau apibrėžiantis mūsų veiklą ir atspindintis vienos iš penkių VMG grupės strateginių krypčių įgyvendinimą, turėtų padėti sklandžiau siekti…
„Citadele“ tyrimas: Lietuviai labiausiai iš visų Baltijos šalių linkę investuoti į „žaliojo kurso“ projektus
Daugiau nei trečdalis apklaustųjų visose Baltijos šalyse sako, kad jiems svarbu, arba bent iš dalies svarbu, jog jų investuojamos lėšos būtų panaudotos žaliosioms iniciatyvoms finansuoti. Dešimtadaliui lietuvių šis aspektas – labai svarbus, rodo liepos mėnesį „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa. 10 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, jog jiems labai svarbu, kad investuojami pinigai būtų skirti finansuoti „žaliojo kurso“ projektams. Dar 27 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog atkreipia dėmesį į investicijų tvarumą. Estijoje ir Latvijoje žaliųjų iniciatyvų finansavimas labai svarbus 3 proc. respondentų. Gana svarbia investavimo kryptimi tai laiko dar 21 proc. Estijos ir 29 proc. Latvijos apklaustųjų. Labiausiai investavimo į „žaliojo kurso“ projektus svarbą visose Baltijos šalyse pabrėžė jauniausi –…
Surengtas pirmasis teisinių inovacijų startuolių akceletatorius Baltijos šalyse
Baltijos šalyse surengtas pirmasis teisines technologijas (angl. legal tech) kuriančių startuolių akceleratorius „Baltic legal tech sandbox“, kuriame dalyvavo 8 startuoliai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos. Keturis mėnesius trukusi programa dalintis žiniomis subūrė teisės, finansų, verslo ir inovacijų profesionalus. Daugiausia dėmesio susilaukė projektai, kurie prisidėtų prie Baltijos šalių teisinės sistemos skaitmenizavimo ir pažangos. Pirmąkart startavusio projekto tikslas – padėti ankstyvos stadijos teisinių technologijų startuoliams auginti jų produktus ir paslaugas. Dalyviams buvo suteikta galimybė gilinti savo verslo vystymo žinias ir bendrauti su Baltijos šalių rinkos lyderiais – startuolių ekosistemos atstovais, teisininkais, investuotojais bei dalyvauti mentorystės sesijose. „Ši programa parodė, kad Baltijos šalyse kuriami legal tech produktai turi visus šansus išeiti į…
