Pandemijos metu kartais išaugusios prekybos internetu apimtys nemažėja – didelė dalis pirkėjų įpročio apsipirkti neišeinant iš namų nekeičia. Tačiau prekybininkų duomenys rodo, jog, nepaisant sukraunamų prekių krepšelių, nemaža dalis pirkimų taip ir lieka neužbaigti. Banko „Citadele“ mokėjimų internetu partnerio „Klix“ iniciatyva atlikta pirkėjų apklausa parodė, kodėl pirkimo procesą pradėjusių ir pabaigusių pirkėjų – vos 5 proc. Daugiau nei pusė (53 proc.) respondentų kaip pagrindinę priežastį, kodėl neužbaigia pirkimo internetu, įvardijo kylančias abejones dėl prekės reikalingumo. 41 proc. respondentų paminėjo pirkinio atsisakantys jau paskutinę minutę – jiems per didelė pasirodo pristatymo kaina, o 16 proc. apklaustųjų nurodė, jog atsisako pirkinio todėl, kad negali atsiskaityti jiems įprastu būdu. Tik 5 proc. respondentų…
Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau
Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau 25 proc., arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Lyginant su kitomis Baltijos šalimis, kaimynių skaičiai kiek didesni – pilną darbo dieną dirbti ketina 17 proc. latvių ir 15 proc.…
Kokiu laikotarpiu galima tikėtis kibernetinių atakų aktyvumo?
Tarptautiniai bendrovės „Astra Security“ duomenys rodo, kad per dieną įvykdoma daugiau nei 2 tūkst. kibernetinių įsilaužimų, kurie pasikartoja kas 39 sekundes. Prasidėjus sėslesniam rudens sezonui daugelis dėl darbų ir mokslų aktyviau naršo internete, o tai atveria platesnes galimybes kibernetiniams nusikaltėliams. Ekspertų teigimu, sukčių aktyvumas kinta ne tik keičiantis sezonams, bet ir reikšmingų įvykių metu. Įtaką daro visuomenėje svarbūs įvykiai Kibernetinio saugumo ekspertų asociacijos vadovė ir „Women4Cyber Lietuva“ bendruomenės narė Renata Karpavičė sako, kad nors sukčių aktyvumas dažnai siejamas su prasidedančiu šventiniu sezonu, dažniausiai kibernetinių atakų pagausėjimą galima išvysti visuomenėje vykstant svarbiems įvykiams. Kibernetinių nusikaltimų kiekiai padidėja ne tik rudenį, kai potencialiu taikiniu tampa studentai ir moksleiviai, bet ir kalėdiniu ar…
Aleksandras Izgorodinas, „Cidadele“ banko ekonomistas. Svarbu ne tai, kiek dar kils palūkanos, o kiek ilgai jos išliks dabartiniame lygyje
Rugsėjo 14 d. vykusiame posėdyje Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba nusprendė dar kartą padidinti bazines palūkanas euro zonoje. 2022 m. liepos pabaigoje prasidėjusiame palūkanų didinimo cikle, ECB bazines palūkanas pakėlė jau 10-tą kartą. Tai rodo ECB ryžtą sulėtinti infliaciją iki 2 proc. – toks tikslas yra numatytas Europos centrinio banko mandate. Viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukė pats ECB sprendimas bei pasiekti bazinių palūkanų dydžiai: nuo rugsėjo 20 d. pagrindinių refinansavimo operacijų, ribinio skolinimosi ir indėlių palūkanų normos sieks atitinkamai 4,50 proc., 4,75 proc. ir 4,00 proc. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir į kitus niuansus, kurie buvo paminėti ECB spaudos pranešime bei spaudos konferencijos metu. Šie aspektai leidžia daryti preliminarias…
Apklausa: 69 proc. tėvų nori matyti, kur jų vaikai išleidžia pinigus
Finansinių technologijų neišvengiamoje kasdienybėje tėvai vis dažniau vaikams duoda kišenpinigius ne tik grynaisiais, bet ir perveda juos į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą. Baltijos šalių gyventojų apklausa rodo, kad vienas svarbiausių kriterijų, renkant kortelę vaikui, daugumai tėvų yra galimybė stebėti atžalų veiklą su pinigais. „Citadele“ banko inicijuotos apklausos duomenimis, Lietuvoje banko kortelę turi 47 proc. vaikų ir jaunuolių nuo 7 iki 18 metų. Latvijoje situacija panaši – kortelę turi 44 proc., o Estija tarp Baltijos šalių pirmauja – net 62 proc. apklaustų estų teigė, kad jų vaikas turi banko kortelę. Tarp populiariausių kriterijų, kuriais vadovaudamiesi tėvai renka savo vaikui banko kortelę, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje išskyrė nemokamą kortelės aptarnavimą ir…
Verslas ir nardymo entuziastai sutelkė jėgas dėl švaresnės Baltijos: iš jūros dugno trauks taršius žvejybinius tinklus
Verslas ir nardymo entuziastai sutelkė jėgas dėl švaresnės Baltijos: iš jūros dugno trauks taršius žvejybinius tinklus Baltijos jūra vis dar karaliauja užterščiausių jūrų sąrašų viršūnėse, o joje randami mikroplastiko ir nuskendusių žvejybinių tinklų kiekiai stebina net ir visko mačiusius ekspertus. Sutinkama, kad vieno sprendimo šiai ilgametei ir opiai problemai spręsti nėra, tačiau jėgas suvieniję verslo atstovai ir nardymo entuziastai pamažu valo teršalais nusėtą Baltijos jūrą. Panašu, kad ateinančiais metais šie darbai dar sparčiau judės į priekį – vien per du vasaros mėnesius surinkta virš 14 tūkst. eurų suma, kuri bus skirta jūros dugnui valyti. „Išvien dėl švaresnės Baltijos“ – antrus metus iš eilės šalyje bendrovės „Neste Lietuva“ inicijuojama akcija, skirta…
Rūta Ežerskienė. Tvarios investicijos taps vis paklausesne rizikos valdymo priemone
Dabartiniais Europos Komisijos duomenimis, tvarių finansinių produktų populiarumas sparčiai auga – prie tvarumo projektų jungiasi vis daugiau bendrovių, draugiški aplinkai sprendimai tampa svarbesni investuotojams. Nors dar nemaža dalis vartotojų nėra susipažinę su žaliųjų finansinių priemonių principais, tvarumo temai tampant vis aktualesne, galima prognozuoti, kad žaliųjų investicijų ateitis Europoje nulemta iš anksto. Su tvarumu susijusios finansinės priemonės ateityje atidurs tarp paklausiausių. Ką reiškia tvarus, žaliasis investavimas? Apie žaliąsias ir tvarias investicijas kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Nepaisant to, daugelis iki šiol svarsto, ar egzistuoja šioms sąvokoms universalus paaiškinimas ir kuo skiriasi įprastas investavimas nuo tvaraus. Visuotinai priimta manyti, kad tvarūs finansiniai produktai prisideda prie socialinių bei aplinkosauginių veiksnių, o žalieji finansiniai…
Elektroninės prekybos populiarumą daugiausia lemia du jos suteikiami privalumai
66 proc. Lietuvos gyventojų didžiausiu apsipirkimo internetu privalumu laiko sutaupytą laiką, o dar 59 proc. išskiria galimybę palyginti prekės kainą tarp skirtingų el. parduotuvių, rodo banko „Citadele“ mokėjimų internetu partnerio „Klix“ inicijuotos apklausos rezultatai. Pirkėjų poreikiai auga toliau Tyrimo duomenimis, apsipirkimo internetu privalumų trečioje vietoje liko platus prekių asortimentas, kurį nurodė 31 proc. respondentų, taip pat 23 proc. apklaustųjų reikšmingu faktoriumi laiko didesnę tikimybę išvengti spontaniškų ir neplanuotų pirkinių nei apsiperkant fizinėje parduotuvėje. Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, apsipirkimas internetu gali būti išeitis tiems, kurie siekia sumažinti įprotį impulsyviai apsipirkinėti bei nori ugdyti asmeninę finansinę drausmę. Tikėtina, kad besirenkantiems pirkimą internetu…
„Žaliojoje Taupomojoje Sąskaitoje“ surinkti 15 mln. eurų gyventojų indėlių bus skiriami tvarių projektų finansavimui
Per kelis mėnesius Baltijos šalių gyventojai į „Citadele“ banke prieinamą tvaraus taupymo alternatyvą „Žaliąją Taupomąją Sąskaitą“ įnešė daugiau nei 15 mln. eurų. Gyventojų indėlių lėšos prisidės prie dviejų saulės elektrinių statybos Baltijos šalyse – Inčukalno bei Brengulos miestuose, pastaroji bus didžiausia Latvijoje. Kaip skelbta liepos mėnesį, pirmosios Baltijos šalyse „Žaliosios Taupomosios Sąskaitos“ bendrai įmokų sumai pasiekus 10 mln. eurų, Europos Centriniame banke (ECB) laikomos lėšos bus nukreiptos į tvarumą skatinančių projektų finansavimą. Pirmieji tokių projektų – saulės elektrinių statyba. Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, artimiausiu metu Baltijos šalyse taupomosios sąskaitos su įvairiais papildomais funkcionalumais tarp vartotojų, norinčių tvariai kaupti savo pinigus, taps…
Tyrimas: lietuviai vaikams duoda daugiausia kišenpinigių iš visų Baltijos šalių
Lietuvos gyventojai vaikams duoda didesnius kišenpinigius nei kaimynai latviai ir estai, rodo „Citadele“ užsakymu „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. 27 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė vaikams per savaitę duodantys 10–19 eurų arba daugiau nei 2 eurus per dieną. Latvijoje tiek kišenpinigių vaikams duodantys nurodė 18 proc., o Estijoje – 21 proc. tėvų. „Klausimas, kada pradėti vaikui duoti kišenpinigius ir kiek jų duoti, iškyla visiems tėvams. Sprendimas priklauso nuo individualios šeimos situacijos, tačiau rekomenduojama suteikti vaikams galimybę turėti savo pinigų, kai jie pradeda eiti į mokyklą. Tokiu būdu ugdomas vaikų savarankiškumas, finansinis raštingumas, suvokiama pinigų vertė. Leisdami vaikui pačiam priimti sprendimus, padėsite jam mokytis ne tik tinkamai elgtis su pinigais, ugdyti…