Žiemos šventės dažnai siejamos su magija, jaukumu ir džiaugsmu, tačiau realybėje tai neretai tampa skubėjimo, pirkinių sąrašų ir nesibaigiančių darbų maratonu. Amerikos psichologų asociacijos (APA) tyrimas rodo, kad Kalėdų ir prieškalėdiniu laikotarpiu 21 proc. respondentų jaučia intensyvų stresą, 49 proc. – vidutinį, o likusieji – nedidelę įtampą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šis stresas nėra trumpalaikis – jo pasekmės gali tęstis ilgai po švenčių. Nuolatinis bėgimas ir užduočių gausa neaplenkia nei darbo dienų, nei laisvalaikio. Dėl to net nuoširdžiai renkant dovanas ar ruošiant šventinę vakarienę gali dingti tikrasis švenčių džiaugsmas. „Stresas yra neišvengiama darbo ir svarbių įvykių dalis, tačiau svarbu jį stebėti ir mokėti suvaldyti. Nuolatinio bėgimo fone galima net nepastebėti,…
20 minučių sugaišta filmo pasirinkimui: DI padeda tai padaryti greičiau
Dirbtinis intelektas (DI) užima vis didesnę vietą ne tik žmonių profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime. Pastebima, kad jis ima keisti net televizoriaus žiūrėjimo įpročius – vartotojai vis labiau vertina personalizuotas DI rekomendacijas dėl žiūrimo turinio, vietoje to, kad patys išsirinktų, ką nori žiūrėti. Tai skatina ir gamintojus labiau prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių. „Samsung“ tyrimai rodo, kad beveik pusė europiečių (47 proc.) televizorių jau laiko visos namų laisvalaikio atmosferos dalimi, o ne tik ekranu filmų žiūrėjimui. Vakare po darbų ar mokslų pavargusiam žmogui svarbu „atpalaiduoti smegenis“, tačiau veiklos pasirinkimas užtrunka. 2024 metų pasaulinė apklausa rodo, kad vartotojai kasdien sugaišta 12-26 minutes renkantis filmą ar serialą ir tik tada jį žiūri.…
Ar algoritmų rekomendacijos užkerta kelią muzikos įvairovei?
Nors „YouTube“ ir kitos muzikos platformos suteikia prieigą prie milžiniškos dainų pasiūlos, dalis vartotojų naujus kūrinius vis dažniau atranda per algoritmų sudaromas rekomendacijas. Tokia klausymosi praktika gali lemti siauresnį girdimos muzikos spektrą ir mažiau savarankiškų atradimų. Tarptautinės muzikos industrijos organizacijos IFPI atliktas tyrimas atskleidė, kad net vidutiniškai klausydami 20,7 valandos muzikos per savaitę, vartotojai ne visuomet patiria didesnę įvairovę – neretai dominuoja tai, ką rekomenduoja platformų algoritmai. Klausyti galima skirtingai Muzikos transliavimo platformos išskiria skirtingus muzikos klausymo būdus: organinį, kai žmogus pats ieško, naršo ir atranda naujus kūrinius, ir algoritminį, kai muzika pasirenkama pagal rekomendacijas ar automatiškai sudarytus grojaraščius. 2020 metų pirminio „Spotify“ tyrimo duomenys rodė, kad žmonės, kurių muzikinis…
Ateities karjera prasideda nuo vertybių: kaip socialinė atsakomybė skatina jaunuolius keisti pasaulį
Darbo rinka keičiasi neregėtu greičiu, tačiau ne visi pastebi, kad kartu keičiasi ir darbuotojų lūkesčiai darbdaviui. Vadovai iš darbuotojų prašo lankstumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti, o jaunoji karta vis dažniau ieško prasmingo darbo ir aiškaus bendro vertybinio pamato su organizacija. Specialistai teigia, kad įmonės vertybės ieškant darbo tampa vienu iš svarbiausių kriterijų jaunimo įdarbinimo procese. Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, verslo konsultantė Inga Staškevičiūtė-Butienė sako, kad darbo rinkoje ryškėja naujos tendencijos: „Ateityje darbuotojų „minkštosios“ kompetencijos bus dar labiau reikalingos, ypač gebėjimas greitai prisitaikyti. Keičiantis rinkai įmonės ieškos žmonių, kurie geba kurti naujas paslaugas ir dirbti su įvairių kultūrų atstovais“, – teigia ji. Specialistė prideda, jog įmonės taip pat turės aiškiau…
Juodojo penktadienio belaukiant: kaip išsirinkti pasiūlymą, kuris tikrai leistų sutaupyti?
Juodasis penktadienis – tai ne tik nuolaidų karštinė, bet ir puiki proga apsipirkti sąmoningai. Nors šventinis laikotarpis dažnai vilioja impulsyviais pirkiniais, iš anksto suplanuoti pirkimai leidžia sutaupyti daugiau. Ypač verta investuoti į išmanius sprendimus, kurie padeda mažinti energijos sąnaudas ir ilgainiui sumažina išlaidas. Juodasis penktadienis tradiciškai žymi kalėdinių apsipirkimų pradžią, tačiau kartu didėja ir išlaidų rizika. „PricewaterhouseCoopers“ duomenimis, 2024 m. europiečiai šiuo laikotarpiu planavo išleisti vidutiniškai 277 eurus, o net 83 proc. gyventojų ketino pasinaudoti nuolaidomis. Tačiau skubėjimas ir paskutinės minutės sprendimai dažnai veda prie impulsyvių pirkinių, kurie ne visada atsiperka. „Nuolaidos gali būti naudingos, jei pirkiniai yra apgalvoti ir ilgalaikiai. Svarbu rinktis kokybę, o ne tik mažiausią kainą“, –…
Lietuviai juda vis mažiau: kodėl stebime tokią tendenciją ir kaip gali padėti technologijos?
Praeitų metų Nacionalinės sporto agentūros tyrimai rodo, kad 4 iš 10 suaugusiųjų lietuvių neužsiima jokia sportine veikla. Ši tendencija neaplenkia ir moksleivių. Eldoro Rimšos, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ fizinio aktyvumo programų koordinatoriaus ir „Solve for Tomorrow“ projekto partnerio teigimu, moksleiviai šiandien yra mažiausiai fiziškai aktyvi grupė, tačiau tinkamos kompleksinės priemonės gali padėti sportą daryti patrauklesnį. Remiantis Europos duomenų portalo „Eurostat“ duomenimis, vos penktadalis lietuvių per savaitę sportuoja pakankamai (bent 150 minučių), o tuo tarpu tai daro kas trečias vidutinis europietis (33 proc.) Nuo 1992 metų pablogėjo beveik visų Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo lygis, o ypač – ištvermės rodikliai. Tačiau būtent sportas, kartu su tinkama mityba ir miegu, yra…
Pramogos keliasi į namus: kaip technologijos pakeitė žmonių laisvalaikį
Europos audiovizualinės observatorijos duomenimis, kino teatrų lankomumas Europoje per penkerius metus sumažėjo 24 proc. Viešos pramogos praranda populiarumą, nes vartotojai vis dažniau renkasi patogumą ir kontrolę namuose, tai ypač populiaru tamsiuoju metų laiku. Šį pokytį lemia ne tik technologijų pažanga, bet ir pasikeitęs gyvenimo ritmas. Nuolatinis informacijos srautas, triukšmas ir baimė praleisti (FOMO) lydintys kasdienybę skatina žmones ieškoti ramybės. Atviri biurai, perpildytos gatvės, prekybos centrai ir net kino salės tampa triukšminga aplinka, todėl namai daugeliui – vieta, kur norisi atsipalaiduoti. Pasak Eglės Tamelytės, „Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje, didelę įtaką šiems pokyčiams padarė ir technologijos, kurios prisitaiko prie žmonių poreikių. „Technologijų pagalba namų pramogų erdvės tampa vis populiaresnės, tačiau stebima, kad…
Kopimas į kalnų viršūnes nebeatrodo sudėtingas: atskleidė, kas pakeitė žmonių požiūrį
Per pastarąjį dvidešimtmetį žmonių, įkopusių į Everesto viršūnę, skaičius išaugo net 50 proc. Alpinisto ir grupinių žygių vadovo Tado Jeršovo teigimu, žmonių srautai padidėjo visų žemynų viršukalnėse. Pirmiausia pradedama nuo žemesnių kalnų, o juos įveikus galima saugiai kopti į aukščiausias pasaulio viršūnes. T. Jeršovas pastebi, kad su juo į kalnus kopia įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės – nuo studentų iki verslo atstovų, o jų amžius svyruoja nuo 16 iki 73 metų. „Dabar viršukalnėse galima sutikti labai įvairius žmones, kuriuos vienija noras išbandyti save. Toks kardinalus aplinkos pokytis atpalaiduoja smegenis geriau nei „viskas įskaičiuota“ atostogos šiltuose kraštuose“, – šypteli jis. Prieš žygį į kalnus svarbu ne tik tinkamai nusiteikti, bet ir…
Moksleivių komanda iš Klaipėdos atstovavo Lietuvai tarptautiniame „Solve for Tomorrow“ technologijų konkurse Milane
Pirmą kartą gyvai vykęs, „Samsung“ organizuojamas idėjų ir kūrybiškumo konkursas „Solve for Tomorrow“ subūrė moksleivių komandas net iš 10 Europos valstybių. Milane vykęs renginys tapo erdve ateities kūrėjams dalytis idėjomis, semtis įkvėpimo ir užmegzti naujas pažintis su bendraamžiais iš viso žemyno. Lietuvai programoje atstovavusi iš pajūrio kilusi komanda „MINOVA“ dalijasi įspūdžiais, konkurso užkulisiais ir ateities planais. 2022 m. „Solve for tomorrow“ projekto nugalėtojais Baltijos šalyse tapę Deimantė Šileikaitė ir Rapolas Žygus šiemet, spalio 30 d. vykusio konkurso finalo metu žengė ant tarptautinės scenos bei pristatė pirmąją vietą nacionaliniame konkurse pelniusį projektą „Minova“. Konkurso dalyviai buvo vertinti pagal kūrybiškumą, idėjų išpildymą ir skatinamus visuomeninius bei technologinius pokyčius supančiai aplinkai. Dviejų moksleivių…
Kaip savaitės maisto planavimas gali padėti dešimtadaliu sumažinti produktų krepšelio kainas?
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, lyginant su 2022 m., šiemet maisto produktų kainos Lietuvoje yra net 55 proc. didesnės – tai trečias didžiausias augimas Europoje. Lietuvoje dalies šeimų per mėnesį maistui išleidžiama pinigų suma prilygsta minimaliai algai. Vis daugiau lietuvių aktyviai ieško būdų, kaip sutaupyti ir vienas efektyviausių sprendimų – maisto ruošimas savaitei į priekį (angl. meal prep). Naujausiais ECB duomenimis, maisto kainos euro zonos šalyse vis dar yra vidutiniškai apie trečdaliu didesnės nei prieš pandemiją. Lietuvą savo produktų išlaidų šuoliu lenkia tik Estija (57 proc.). Prieš keletą metų lietuviai produktams išleisdavo apie 218 eurų arba apie penktadalį visų savo išlaidų. Ekspertai teigia, kad šiuo laikotarpiu pinigų dalis maistui yra…
