Elektronikos atliekos yra viena sparčiausiai augančių taršos rūšių pasaulyje, todėl telekomunikacijos bendrovės ieško būdų, kaip suteikti antrą gyvenimą naudotiems telefonams ar maršrutizatoriams. Dauguma apklaustų europiečių nori įranga naudotis kuo ilgiau, tačiau beveik pusė potencialių pirkėjų abejoja naudotos technikos patikimumu. Lietuvos telekomunikacijų įmonė „Telia“ rado būdą – per metus atnaujino apie 60 tūkst. maršrutizatorių taip sutaupė 3,5 mln. eurų ir išvengė papildomų atliekų. „Suprantame, kad pirkdamas anksčiau naudotą daiktą žmogus natūraliai abejoja, ar jis veiks patikimai. Todėl mūsų pagrindinis tikslas yra šias dvejones išsklaidyti. Užuot kalbėjus apie sudėtingus procesus, svarbiausia klientui suteikti aiškią garantiją ir parodyti, kad prisiimame atsakomybę už įrangos kokybę. Kai žmogus jaučiasi saugiai ir žino, kad įranga veiks…
Telefoniniai sukčiai prabyla artimųjų balsais: DI jau perprato lietuvių kalbą
Žmogui nežinomu numeriu paskambina brolis ir teigia, kad pateko į avariją, jam neva reikia pinigų automobilio remontui. Pokalbis ir situacija atrodo įprasta, bet jam skambina apgavikas, kuris naudoja dirbtinio intelekto (DI) balso klastotės įrankius. Tapatybės vagystės išteklių centro (TVIC) duomenimis, visame pasaulyje tokių skambučių skaičius per metus išaugo net pusantro karto (148 proc.). Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad Lietuvą taip pat pasiekia tokios klastotės. „DI klastočių įrankiai veikia efektyviau ir yra labiau prieinami. Jie mokosi nebe iš didelio duomenų kiekio, o iš konkrečių asmens vaizdo ar garso įrašų internete, todėl mūsų gimtoji kalba sukčiams jau yra įkandama. Anksčiau tokios apgaulės Lietuvoje buvo labai retas atvejis, bet dabar…
Naujovė – visi jūsų skaitmeniniai dokumentai vienoje vietoje: kaip juos apsaugoti?
Žmonės naudoja skaitmeninę piniginę, kai atsiskaito per „Google Wallet“ ar „Apple Pay“, o netrukus ten pridėti bus galima ir daugiau asmens dokumentų, pavyzdžiui, net vairuotojo pažymėjimą ar pasą. Netrukus nauja ES iniciatyva leis naudotis nemokama skaitmenine tapatybės dėkle (angl. EU Digital Identity Wallet), tad visus dokumentus telefone bus lengva pasiekti vos keliais paspaudimais. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad ES skaitmeninė dėklė gali pritraukti sukčių dėmesį, tad patys žmonės turi būti akylesni. „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais vidutiniškai 70 proc. ES gyventojų sėkmingai naudojo el. valdžios vartus ir panašias skaitmenines paslaugas, tačiau šis rodiklis skirtingose šalyse gerokai svyruoja. Pavyzdžiui, Danijoje skaitmenines paslaugas naudoja beveik visi, net 99 proc. gyventojų,…
Kodėl sunku mokytis naujų profesijų po 40-ies ir kaip organizacijos gali padėti?
Darbo jėgos senėjimas Lietuvoje ir Europoje jau tapo neišvengiamybe: demografiniai rodikliai rodo, kad iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje gali sumažėti apie 30 proc., o vieną pensininką turės išlaikyti net du darbuotojai. Darbdaviai jau dabar skundžiasi darbuotojų trūkumu, tačiau dalis vyresnių nei 40 metų žmonių jaučiasi įstrigę: jie nori arba yra priversti persikvalifikuoti, bet susiduria su kliūtimis. Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas, pabrėžia, kad šią situaciją įmanoma spręsti tik veikiant išvien – atsakomybės turi imtis patys žmonės, valstybė ir organizacijos, nes tik bendras indėlis gali užtikrinti tvarią darbo rinkos ateitį. „Nors daugumoje Europos sąjungos (ES) šalių keliama pensinio amžiaus riba, realūs pokyčiai reikalauja daugiau: darbo vietų, kurios…
Viešas „Wi-Fi“ – patogumas ar spąstai? Prasidedant mokslo metams ekspertas įspėja studentus
Rugsėjis į miestus grąžina studentus, kurie ir vėl bursis bibliotekose ir kavinėse, jungdamiesi prie viešų „Wi-Fi“ tinklų. Nors toks prisijungimas atrodo patogus būdas taupyti mobiliuosius duomenis, jis gali brangiai kainuoti – nuo pavogtų slaptažodžių iki nutekėjusios asmeninės informacijos. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis įspėja: vieši tinklai tebėra vienas mėgstamiausių programišių įrankių, todėl jungiantis prie jų būtina pasirūpinti duomenų saugumu. „Lietuvoje įprasta, kad kone kiekviena kavinė ar restoranas klientams siūlo nemokamą belaidį internetą, tačiau retas susimąsto apie tokio ryšio patikimumą. Vieši „Wi-Fi“ tinklai, ypač neapsaugoti slaptažodžiais, yra vieni pažeidžiamiausių – prie jų prisijungę vartotojai tampa lengvu taikiniu kibernetinėms atakoms. Programišiai gali nepastebimai pasiekti įrenginius ir net įdiegti kenkėjišką programinę įrangą“,…
Tobuli nuomonės formuotojai: kodėl būtina žymėti DI turinį?
Idealios asmenukės socialinėse medijose tapo norma, nes dauguma vartotojų naudoja filtrus ir ištobulina kiekvieną nuotrauką, kurią jie įkelia. Tai įpratino žmones prie perdėtai tobulų vaizdo įrašų ir dabar vartotojams kartais net nekyla klausimas, ar už idealo slypi tikras žmogus. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, teigia, kad dirbtinio intelekto (DI) kūriniai gali iškreipti žmonių požiūrį į nuomonės formuotojus. Visuomenei yra vis sunkiau atskirti pagražintą realybę ir DI sukurtus vaizdus. Kornelio universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, tik 62 proc. žmonių gali atpažinti DI sukurtą nuotrauką, o net 87 proc. apklaustųjų manė, kad DI sukurta nuotrauka buvo tikra. Daugumai vartotojų gali būti sunku atskirti, kada už ekrano išties slypi tikras žmogus. „Socialinės medijos…
DI mokosi iš socialinių medijų nuotraukų: ką reikia žinoti apie vaizdo klastotes?
Žmonės dažnai nori pasidžiaugti asmeniniais ar paauglių pasiekimais socialinėse medijose, bet daugelis pamiršta, kad internete nuotrauka pradeda gyventi savo gyvenimą. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) vaizdo klastočių (angl. deepfake) svetainės iš atvaizdų gali sukurti vaizdo įrašus, perkelti žmones į aplinką, kur jie nėra buvę ar įamžinti darant kažką, ko jie niekada nedarė. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad būtų verta sustoti ir apsvarstyti, kokios grėsmės tyko, kai žmonės gausiai kelia nuotraukas į socialinius tinklus. „Nuolatinis nuotraukų viešinimas internete tapo norma, bet niekada negali žinoti, kam toks atvaizdas bus panaudotas. Kiekvienas žmogaus atvaizdas internete iš vieno ar kito šono, tamsoje ar šviesoje parodo skirtingus veido kampus. Kuo daugiau nuotraukų –…
„Gmail“ vartotojai sulaukia naujų sukčių laiškų: atsakė, kaip atpažinti apgaulę
Kibernetinio saugumo ekspertai perspėja apie naują sukčiavimo bangą, nukreiptą prieš „Gmail“ vartotojus. Į el. paštą ateina laiškas, kad žmogus gavo balso žinutę. Pranešimas atrodo patikimas, bet saugumo ekspertai ragina išlikti budriems, nes tai naujas sukčių masalas slaptažodžiams išvilioti. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, teigia, kad žmonės turi visada kritiškai įvertinti kiekvieną įtartiną laišką, pavyzdžiui, prisiminti, kad balso žinutes siunčiame per susirašinėjimo platformas, ne el. paštu. „Daug žmonių skaitmeninėje erdvėje susiduria su nauja apgaule – netikrais „Gmail“ balso pašto pranešimais. Vartotojai patenka į apgavikų pinkles, nes yra įpratę pasitikėti informacija iš gerai žinomų šaltinių ir ją perskaityti greitai. Tuo naudojasi sukčiai, bet jei būsite akyli, išvengsite daugumos apgavysčių“, – sako…
DI iššūkis universitetams: atsako, kaip reikia paruošti ateities specialistą
Pasaulio Ekonomikos Forumas skelbia, kad per 5 metus 75 proc. įmonių naudos dirbtinį intelektą (DI) savo veikloje. Vygintas Domarkas, „Telia“ skaitmeninės transformacijos vadovas, teigia, kad specialistai, kurie gebės derinti savo įgūdžius ir DI, turės pranašumą prieš kitus kandidatus. Ruoštis turi ir universitetai, kurie augina specialistus, gebančius dirbti virsmą išgyvenančioje darbo rinkoje. „Jauni specialistai dažnai mano, kad DI yra naudojamas tik užduočių apėjimui. Tai klaidinantis požiūris, nes tie žmonės, kurie kasdien naudoja DI, greičiau supranta, kaip veikia vidiniai DI įmonės įrankiai. Gebėjimas dirbti su DI darbuotojui padės užduotis atlikti operatyviau, o tai leis šias žinias pritaikyti ir ieškant būdų, kaip bendrovė galėtų veikti dar efektyviau“, – sako V. Domarkas. Statistiniai duomenys…
Prieš mokslo metų pradžią Lietuvoje trigubai auga žaidimų konsolių pardavimas
Prieš mokslo metus kartu su vadovėliais bei nešiojamaisiais kompiuteriais perpus šoka ir žaidimų konsolių pardavimai. Priešingai populiariajai nuomonei, kad žaidimai yra tik laisvalaikio užsiėmimas, vis daugiau specialistų pripažįsta jų naudą smegenims. Milda Marcinkevičiūtė, „Telia“ žaidimų konsolių kategorijos vadovė, teigia, kad virtualios pramogos yra ypač naudingos brandžiame amžiuje. „Telia“ pardavimų duomenys rodo, kad prieš mokslų pradžią nešiojamų konsolių pardavimai išaugo 2 kartus. Populiariausi jų yra „MSI Claw“, „Lenovo Legion Go S“, „Nintendo Switch 2“. Per pirmąją „Back To School“ (liet. atgal į mokyklą) savaitę „Sony PlayStation 5 Slim“ pardavimai išaugo beveik 3 kartus. „Kompiuteriniai žaidimai šiandien yra daugiau nei pramoga – jie lavina reakciją, loginį mąstymą ir padeda pailsėti. Pavyzdžiui, „Minecraft“…
