Lietuvos banko duomenų analizė atskleidė išskirtinę situaciją – lietuviai neprivalomam automobilių draudimui išleidžia bene 4 kartus daugiau negu savo pačių finansinei apsaugai nuo nelaimingų atsitikimų, sunkių sužalojimų ar ligų. Ekspertė atskleidžia, kad tai yra kone įprasta praktika – gyventojai prioritetą teikia savo turtui. Lietuvos banko duomenys rodo, kad pernai KASKO automobilio draudimas sudarė beveik ketvirtį visos draudimo rinkos – 25,8 proc. Toks rezultatas gerokai viršija pinigų sumas, kurias gyventojai skiria savo finansiniam saugumui po nelaimingų atsitikimų. Pastaroji dalis rinkoje sudaro vos 7,7 proc. Vis dėlto privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas išliko didžiausia draudimo rūšimi, sudarydamas 33,2 proc. rinkos. Tai reiškia, kad kas trečias draudimo euras buvo skirtas užtikrinti, jog eismo…
Nuo ginkluotų vyrų iki plika akimi nematomos apsaugos: pavojus meno vertybėms kyla kiekviename žingsnyje
Įsivaizduokite – į Lietuvą atvežamas pasaulinio garso meno kūrinys, kurio vertė ne tik finansinė, tačiau kartu istorinė bei kultūrinė. Už kiekvienos parodos ar ekspozicijos fasado slepiasi sudėtingas organizacinis mechanizmas, kuriame svarbi kiekviena detalė. Vienas sudėtingiausių procesų – meno kūrinių gabenimas, tačiau net ir jau muziejuje esantiems eksponatams kyla įvairių grėsmių – nuo lankytojų neatsargumo ar nenumatytų atvejų. Siekiant užtikrinti, kad unikalūs meno kūriniai išliktų ateities kartoms, būtinas jų draudimas – nematoma, tačiau itin svarbi parodų dalis. „Meno kūrinio praradimas reiškia ne tik materialinę žalą – juk jokie pinigai neatstos jo kultūrinės bei emocinės vertės. Tarkime, jei Lietuva netektų M. K. Čiurlionio paveikslo, tai būtų ne tik finansinė netektis, bet ir…
Apsigauna ne tik politikai: Lietuvoje nuo internetinių sukčių kasmet nukenčia vis daugiau
Į sukčių pinkles patenkant net aukščiausio lygmens politikams, naujausi policijos duomenys rodo, kad Lietuvoje nuo apgavikų kasmet nukenčia vis daugiau žmonių. Jų taikinyje atsidūrė ir panaudotų daiktų pardavimo programėles naudojantys žmonės. Savo ruožtu ekspertai siūlo priemones kaip apsisaugoti ir pabrėžia, kad sukčiai darosi vis kūrybingesni, o tarp apgaulės aukų atsiranda daugiau jaunų žmonių. Per pastaruosius penkerius metus sukčiavimo atvejų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 2,8 tūkst. registruotų kreipimųsi į policiją 2018 m. iki 4,8 tūkst. 2024 m. Anot Lietuvos policijos atstovų, sukčiavimas internete išlieka viena dažniausių apgaulės formų, nuo kurių nukenčia gyventojai. Jų teigimu, dažniausiai žmonės susigundo gautais neva pelningais pasiūlymais nežinomose interneto parduotuvėse ir lieka apgauti: sumoka ir negauna…
